Prieš 28 metus jaunas, tik iš kariuomenės grįžęs ir kupinas idėjų bei entuziazmo Arvydas negalėjo nutuokti, kaip greitai pasikeis jo gyvenimas. Vienas neatsargus judesys prie geležinkelio pervažos vyrui kainavo labai brangiai – pravažiuodamas traukinys nutraukė kairę ranką ir koją. Tačiau likimo mestus iššūkius įveikęs vyras tikina, kad šiuolaikiškų protezų pagalba jis gali gyventi tokį pat gyvenimą, kaip ir visi žmonės.
„Buvo ruduo, su pusbroliu prie pervažos laukėme, kol pravažiuos traukiniai, greičiausiai priėjome per arti. Traukinys kliudė mano pusbrolį, šis krisdamas atsitrenkė į mane ir aš palindau po bėgiais. Viskas įvyko labai greitai“, – prisimena Arvydas.
Sunki pradžia
Išgyvenęs rimtus sužalojimus, laimės kūdikiu gydytojų pramintas Arvydas po penkių parų prabudo reanimacijoje. Tai, kas tada sukosi vyro galvoje pamačius amputuotas galūnes, pasak jo paties, sunku nupasakoti. „Atsibudęs ir pamatęs tą vaizdą jaučiausi beviltiškai. Sunku buvo ir pagalvoti, kaip tęsis mano gyvenimas, ką aš toliau darysiu, kas į mane tokį žiūrės“, – pasakoja vyras.
Sustiprėjusį ir iš ligoninės išleistą Arvydą tėvai nuvežė į Kauną, tuometinę „Ortopedijos technikos“ kliniką (dabar „Gijos Klinikos“), kurioje vyrui buvo pagamintas pirmasis protezas. „Ten nuvykęs patyriau dar vieną šoką, kai pamačiau, kokį kojos protezą man teks naudoti. Tais laikais protezai buvo gremėzdiški, skardiniai, sunkūs ir ne itin patogūs. Prireikė nemažai laiko ir pastangų, kol išmokau tinkamai su juo judėti“, – atsimena pašnekovas.
Arvydas pamena, kad net ir dalinai atgavęs judėjimo laisvę, jis sunkiai taikstėsi su savo negalia. „Tuomet negalėjai taip paprastai gauti psichologo paslaugų ar tinkamos reabilitacijos. Darbą susirasti buvo praktiškai neįmanoma. Buvo sunku. Neslėpsiu, buvo momentų, silpnumo akimirkų, kai galvojau, kad mano gyvenimas baigėsi, tačiau iki dabar esu dėkingas savo artimiesiems, kurių palaikymas man padėjo nenuleisti rankų“, – prisimena vyras.
Nepasidavė negaliai
Supratęs, kad gyvenimas tęsiasi, Arvydas, kaip pats sako, griebė jautį už ragų – už santaupas įsigijo neįgaliesiems pritaikytą „Zaporožietį“ ir užsiėmė prekyba. „Buvo tokie laikai, iš kažko gyventi tai reikėjo“, – dabar su šypsena atsimena vyriškis.
Neilgai trukus vyras sutiko ir būsimą savo žmoną, su kuria vėliau susilaukė vaikų. „Kai su ja susipažinau, tada jau taip gerai buvau įvaldęs kojos protezą, kad kurį laiką ji net nežinojo, kad tai nėra tikra mano koja“, – juokiasi pašnekovas.
Negailestingą išbandymą atlaikęs Arvydas ir toliau siekė iš gyvenimo pasiimti viską, ką jis gali suteikti – įkūrė smulkų asmeninį paslaugų verslą. „Pradėjau taisyti dviračius, žoliapjoves, kitą techniką. Verslas sekėsi puikiai, visada buvo darbo, jaučiausi reikalingu ir visaverčiu visuomenės nariu“, – pasakoja vyras.
Dabar Arvydas gyvena, kaip pats sako, visavertį gyvenimą. Per tuos metus protezavimas žengė didelį žingsnį į priekį – protezai tapo lengvesni, patogesni ir visiškai pritaikyti kiekvienam pacientui individualiai. „Naujų ir šiuolaikiškų protezų pagalba galiu daryti viską, ką daro sveikas žmogus. Visiems savo likimo broliams ir seserims galiu pasakyti, kad ir kaip būna sunku pradžioje, gyvenimas nesustoja, medicina yra pažengusi, todėl kažko pabaiga visada yra kito pradžia. Netekau rankos ir kojos, bet turiu mylinčią žmoną, tris vaikus ir darbą, kuris man teikia malonumą“, – sako pašnekovas.
Protezai – kelias į visavertį gyvenimą 15 pastarųjų metų protezus Arvydui gaminantis AB „Ortopedijos technika“ vyr. ortopedas technologas Artūras Didžiariekis pasakoja, kad šiuolaikinių protezų pagalba galūnių netekę žmonės sugeba grįžti į visavertį gyvenimą. Visgi, jo teigimu, daugumai pacientų, kaip ir Arvydui, pradžia nebūna lengva, todėl medikų ir technikų darbas yra suteikti jiems visokeriopą pagalbą, pradedant psichologo konsultacijomis, baigiant kineziterapija ir reabilitacija.
„Į mūsų kliniką („Gijos Klinikų“ Fizinės medicinos ir reabilitacijos centrą) gamintis protezų atvyksta žmonės iš visos Lietuvos. Daugelio jų veiduose galima matyti neviltį ir nežinią. Tačiau tai yra normalu. Turime suprasti, kad buvęs sveikas ir aktyvus žmogus staiga netenka judėjimo laisvės – gyvenimas apsiverčia kardinaliai. Visgi, mūsų klinikoje dirba savo srities specialistai, kurie ne tik užtikrina, kad būtų pagamintas pacientui patogus ir judėjimo funkciją atstatantis protezas, bet ir suteikiama visa įmanoma pagalba – psichologo konsultacijos, mankšta, stiprinant raumenis bei mokantis judėti su protezu, fizioterapijos procedūros. Pacientui sugrįžti į visavertį, savarankišką gyvenimą padeda komanda: gydytojas reabilitologas, kineziterapeutas ir technologas protezuotojas. Minėtų specialistų dėka pasiekiami labai geri rezultatai. Žinoma, labai didelis indėlis reikalingas ir iš paties paciento“, – pasakoja technologas.
Dabar protezavimo procedūra, pasak A. Didžiariekio, yra greita ir efektyvi. „Gaminant ir pritaikant protezą, pacientas yra paguldomas į kliniką 24 dienoms, kurių metu vyksta mokymai ir reabilitacija. Pagamintu pirminiu protezu, skirtu galūnei formuoti bei judėjimo įgūdžiams lavinti, pacientas naudojasi 6 mėnesius, o vėliau yra pritaikomi nuolatiniai, kurie gaminami naudojant aukščiausias protezavimo technologijas, moderniausias medžiagas ir sudedamuosius modulius bei yra keičiami kas 3 metus“, – aiškina specialistas.
Pagamintu pirminiu protezu, skirtu galūnei formuoti bei judėjimo įgūdžiams lavinti, pacientas naudojasi 6 mėnesius, o vėliau yra pritaikomi nuolatiniai, kurie gaminami naudojant aukščiausias protezavimo technologijas, moderniausias medžiagas ir sudedamuosius modulius (Tiekėjas iš Vokietijos „Ottobock”) bei yra keičiami kas 3 metus“, – aiškina specialistas.
Daugiau informacijos apie kojų ir rankų protezus rasite ČIA