Titulinis / Paslaugos / Protezavimas / Kaunas / Kojos netektis – dar ne nuosprendis: vairuoja ir dirba žemės ūkyje
Specialistai
Paslaugos

Kojos netektis – dar ne nuosprendis: vairuoja ir dirba žemės ūkyje

Daugiau informacijos telefonu

„Įvykus nelaimingam atsitikimui ar netekus galūnės dėl ligos, žmones visų pirma sukausto baimė dėl kardinalių pokyčių: iki tol gyvenę aktyviai jie nebėra tikri, kad sugebės pasiekti savo namų virtuvę“, – sako AB „Ortopedijos technika“ technologas Artūras Didžiariekis ir priduria, kad daugelis pacientų vėliau pripažįsta, jog jų gyvenimas nepasikeitė taip drastiškai. Tai savo asmenine patirtimi patvirtina ir Egidijus Katkauskas, jau tris dešimtmečius dirbantis žemės ūkio darbus ir vairuojantis automobilį su kojos protezu.

„Man buvo gal 22-eji, kai mano koja įslydo į smulkintuvą. Žaizdai užgijus, dėdė iš ligoninės mane nuvežė tiesiai į tuometinę „Ortopedijos technikos“ kliniką (dabar „Gijos Klinikos“). Buvau pasimetęs, net gerai nesupratau, kas yra protezai. Bet klinikoje pamatęs jais besinaudojančius mažus vaikus suvokiau, kad po įvairių įvykių žmonės gyvena toliau. Aš taip pat iki šiol dirbu su žemės ūkio technika, vairuoju automobilį“, – savo istorija dalijasi E. Katkauskas.

Vyras pasakoja, kad su pirmuoju protezu pratinosi vaikščioti daugiau nei mėnesį, tačiau, jo manymu, žmonės prie šiuolaikinių protezų pripranta greičiau, nes šie yra gerokai patogesni.

„Anksčiau protezai būdavo su specialiomis vilnonėmis kojinėmis, kuriose koja labai kaisdavo, pačius protezus prilaikydavo diržai, kurie dažnai nutrūkdavo ar smukdavo. Su pirmaisiais protezais buvo vargas, bet vis tiek nuo pat pradžių vaikščiojau, dirbau ir stengiausi gyventi kaip anksčiau. O dabar protezai vakuuminiai – atsistojai, ir koja iškart tvirtai laikosi. Juos užsidėti žymiai lengviau, ir nešioti – gerokai patogiau“, – tvirtina pašnekovas.

Nuo 1990 m. E. Katkauskas skaičiuoja išbandęs jau gal apie dešimtį protezų – juos keisdavo kas kelerius metus. Vyro teigimu, pokyčiai medicinos ir protezavimo technologijų srityje yra akivaizdūs.

„Kai man pagamino naują protezą, pasimatavau jį, pavaikščiojau po kliniką gal 10 minučių, užsidėjęs seną vos nepargriuvau – atrodo, kad nebemokėjau vaikščioti su tokiu. Patogumas labai skiriasi. Tiems žmonėms, kurie ruošiasi protezavimui po kojų amputacijų, galiu pasakyti, kad ir po jų gyvenimas tęsiasi, įmanoma prie to priprasti“, – tikina E. Katkauskas.

Šiuolaikinių protezų funkcija – artima sveikai kojai

Katkausko žodžius patvirtina ir AB „Ortopedijos technika“ technologas A. Didžiariekis. Anot jo, dabar protezai pacientams pritaikomi lengviau ir greičiau, jų gamybos laikas nuo kelių mėnesių sutrumpėjęs iki savaitės ar dviejų, o svarbiausia – protezo funkcijos maksimaliai priartinamos prie sveikosios kojos funkcijų.

„Anksčiau gamybai buvo naudojamas metalas, raguočių odos, paminkštinimai, vilna… Su protezais dirbo visa grupė specialistų: technikai, bandažistai, šaltkalviai. Technikas atlikdavo primatavimą, jei reikėdavo taisyti, vėl atiduodavo šaltkalviams arba bandažistams, o kai galutinai pritaikydavo, vykdavo užbaigimo operacijos – apdailinimai, paminkštinimų apsiuvimas ir pan. Dabar dėl technologijų pažangos viską gali atlikti vienas technikas, o naudojamos medžiagos, be abejo, yra žymiai brangesnės, bet suteikia visai kitą komfortą“, – aiškina specialistas.

Anot A. Didžiariekio, patogumas priklauso nuo to, kaip jaučiasi paciento galūnė proteze, kaip gerai tvirtinasi protezas – jei šis laikosi tvirtai, pacientas jaučiasi saugiau. Specialisto teigimu, panašiais į E. Katkausko atvejais, kai naudojamas šlaunies protezas, vaikščiojimo komfortas priklauso nuo protezo sudedamųjų modulių – didelę įtaką čia turi kelio sąnarys.

„Hidraulinius kelio sąnarius Ligonių kasos šiuo metu kompensuoja tik aktyviems pacientams. Būtent tokie sąnariai protezą dėl savo technologinių ypatybių maksimaliai priartina prie sveikosios kojos funkcijų. Didelę reikšmę turi ir anglies kompozito pėda, kuri yra ilgaamžė, labai gerai sugerianti pirminį smūgį, pastatymą ant kulno.

Be to, vakuuminiai protezai ypač lengvai tvirtinami prie galūnės, nereikia jokių papildomų priemonių kaip anksčiau – korsetų, diržų. Užsidėti pakanka mažiau nei minutės. Pavyzdžiui, Egidijus Katkauskas – senas vilkas: jis užsideda protezą, truputį pastoviniuoja, padaro kelis žingsnelius ir gali keliauti kokį tik nori atstumą – protezas nenukris ir eiti bus patogu“, – aiškina technologas.

Su protezais – grybauja, vairuoja ir važinėja dviračiais

Šiuolaikiniai protezai, A. Didžiariekio teigimu, ženkliai pagerina gyvenimo kokybę, leidžia užsiimti norima veikla, aktyviai leisti laisvalaikį. Nors medikas pripažįsta, kad pirmą kartą išvydę save be galūnės, žmonės dažniausiai sutrinka ir išsigąsta.

„Įvykus nelaimingam atsitikimui ar netekus galūnės dėl ligos, žmones visų pirma sukausto baimė dėl kardinalių pokyčių: iki tol gyvenę aktyviai jie nebėra tikri, kad sugebės pasiekti savo namų virtuvę. Vėliau jiems iškyla klausimas, ar galės nusileisti laiptais į lauką iš trečio ar ketvirto aukšto, paskui jau išsikelia tikslą nueiti iki parduotuvės. Kai pamato, kad pavyksta atlikti tokias paprastas užduotis ir įgunda, nori ir automobiliu važiuoti, eiti grybauti, žvejoti, net dviračiais važinėti – ir gali visa tai padaryti. Tuomet visos baimės lieka praeityje“, – pasakoja technologas.

Specialistas sako pastebintis, kad kone visi pacientai, netekę galūnių, bent pabando naudoti pirminius, treniruočių protezus, kurie išduodami šešiems mėnesiams galūnei formuoti, vaikščiojimo įgūdžiams lavinti. Ir tik maža dalis dėl sveikatos būklės nusprendžia jais nesinaudoti arba naudojasi labai ribotai – mat vaikščiojimas su protezu reikalauja daugiau energijos nei su sveikąja koja.

Įprasti vaikščioti su protezu, anot A. Didžiariekio, užtrunka iki mėnesio. „Gaminant pirmąjį protezą žmogus paguldomas į „Gijos Klinikų“ Fizinės medicinos ir reabilitacijos centrą. Čia jis praleidžia 24 dienas, per kurias jam pagaminamas protezas, vyksta mokymai ir reabilitacija. Paprastai net ir vyresni pacientai iš mūsų klinikos išvyksta su lazdele, senyvo amžiaus – su vaikštyne, bet išeina patys. Dabar iš esmės jau nebebūna atvejų, kai pacientą išlydime protezą įdėję į vežimėlį. Dažniausiai pacientai iš mūsų klinikos išeina savo jėgomis“, – tikina specialistas, – „Labai svarbu, kad mūsų klinikoje su pacientu dirba visa specialistų komanda: gydytojas reabilitologas, kineziterapeutas, technikas ir kiti medikai. Tiek nuo šių žmonių kompetencijos ir profesionalumo, tiek ir nuo pačio paciento įdėtų pastangų labai priklauso reabilitacijos ir vėlesnės integracijos eiga“.

 

Daugiau informacijos apie kompensuojamus kojų protezus rasite ČIA

Daugiau informacijos apie nekompensuojamus kojų protezus rasite ČIA

Užsisakydami naujienlaiškį gausite aktualią informaciją apie medicinos inovacijas, klinikos gydytojus ir specialius pasiūlymus.