Specialistai
Paslaugos

Arterinė hipertenzija – „tylioji žudikė“

Arterinė hipertenzija, dar žinoma kaip aukštas kraujo spaudimas, yra dažna būklė, kai iš širdies tekantis kraujas dideliu slėgiu spaudžia arterijų sieneles, ilgainiui galinti sukelti sveikatos problemų, pavyzdžiui, širdies ligas. Kraujospūdį lemia tiek širdies pumpuojamas kraujo kiekis, tiek arterijų atsparumas kraujo tėkmei. Kuo daugiau kraujo pumpuoja širdis ir kuo siauresnės arterijos, tuo aukštesnis kraujo spaudimas. Galima metų metus turėti aukštą kraujospūdį, bet nejausti jokių simptomų. Net nesant simptomams, kraujagyslių ir širdies pažeidimai vystosi ir gali būti aptinkami. Nekontroliuojama arterinė hipertenzija padidina rimtų sveikatos problemų, įskaitant širdies smūgio ar insulto, riziką. Laimei, aukštą kraujospūdį galima lengvai nustatyti, o nustačius – su gydytojo pagalba jį kontroliuoti.

Aukšto kraujo spaudimo priežastys

Išskiriami du arterinės hipertenzijos tipai: pirminė (esminė) hipertenzija – aukštas kraujospūdis, atsirandantis ne dėl kitos būklės ar ligos, bei antrinė hipertenzija – padidėjęs kraujo spaudimas, atsirandantis kaip kitų sveikatos problemų komplikacija. Daugeliu atvejų aukšto kraujospūdžio priežastis nėra nustatoma – pirminė hipertenzija paprastai vystosi palaipsniui per daugelį metų. Jei aukštas kraujospūdis atsiranda dėl specifinių priežasčių, nustatoma antrinė hipertenzija, kurią sukelia įvairūs susirgimai ir vaistai, įskaitant: obstrukcinė miego apnėja, inkstų problemos, antinksčių navikai, skydliaukės problemos, tam tikri (įgimti) kraujagyslių defektai, tam tikri vaistai, tokie kaip kontraceptinės tabletės, vaistai nuo peršalimo, dekongestantai (nosies gleivinės paburkimą mažinantys vaistai), nereceptiniai skausmą malšinantys ir kai kurie receptiniai vaistai, nelegalūs narkotikai, tokie kaip kokainas ir amfetaminai. Nėštumas ir nutukimas taip pat yra sąlygos, galinčios sukelti hipertenziją.

Arterinės hipertenzijos simptomai

Retais ir sunkiais atvejais padidėjęs kraujo spaudimas sukelia prakaitavimą, nerimą, miego problemas ir paraudimą. Jei kraujospūdis padidėja virš 180/120 mmHg (hipertenzinė krizė), žmogus gali patirti galvos skausmą ir kraujavimą iš nosies. Vis dėlto žmonės, sergantys arterine hipertenzija, dažnai nejaučia jokių simptomų. Neaptikus hipertenzijos, gali būti pažeista širdis, kraujagyslės ir kiti organai, pavyzdžiui, inkstai, todėl gyvybiškai svarbu reguliariai tikrinti kraujo spaudimą.

Ligos diagnostika ir gydymas

Kraujo spaudimas yra matuojamas specialiai tam skirtu prietaisu, rodmenis pateikiančiu gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg). Viršutinis skaičius matuoja slėgį arterijose širdžiai plakant (sistolinis slėgis), o apatinis skaičius – slėgį arterijose tarp dūžių (diastolinis slėgis). Kraujospūdžio matavimai skirstomi į keturias bendras kategorijas:

  • normalus kraujospūdis (mažesnis nei 120/80 mmHg);
  • padidėjęs kraujospūdis (sistolinis slėgis nuo 120 iki 129 mmHg, o diastolinis slėgis mažesnis nei 80 mmHg);
  • 1-os stadijos hipertenzija (sistolinis slėgis nuo 130 iki 139 mmHg arba diastolinis slėgis nuo 80 iki 89 mmHg);
  • 2-os stadijos hipertenzija (140 mmHg ar didesnis sistolinis slėgis arba 90 mmHg ar didesnis diastolinis slėgis).

Prieš diagnozuojant arterinę hipertenziją, atliekami daugkartiniai kraujospūdžio matavimai: spaudimas matuojamas tiek skirtingų apsilankymų pas gydytoją metu, tiek namuose, kur pacientai paprašomi patys užregistruoti rodmenis. Aptikus bet kokio tipo aukštą kraujospūdį, tikrinamos pacientų medicininės sveikatos istorijos, rekomenduojami įprastiniai tyrimai, tokie kaip šlapimo tyrimas, kraujo tyrimai, cholesterolio testas ir elektrokardiograma, bei papildomi tyrimai, pavyzdžiui, širdies echoskopija (echokardiograma).

Siekiant kontroliuoti aukštą kraujospūdį, dažnai tenka pakeisti gyvenimo būdą. Rekomenduojami šie pokyčiai: sveika širdžiai mityba su mažiau druskos, reguliarus fizinis aktyvumas, sveiko svorio išlaikymas ar antsvorio atsikratymas, vartojamo alkoholio ribojimas. Vis dėlto dažnu atveju vien sveikesnės gyvensenos nepakanka, prireikia ir vaistų pagalbos. Vaistai skiriami priklausomai nuo išmatuojamo kraujospūdžio ir kitų sveikatos problemų. Aukštam kraujo spaudimui gydyti naudojami šie vaistai: tiazidiniai diuretikai (skatina natrio ir vandens pašalinimą iš organizmo, taip sumažinant kraujo tūrį), angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai (padeda atpalaiduoti kraujagysles, blokuojant natūralaus kraujagysles siaurinančio chemikalo susidarymą), angiotenzino II receptorių blokatoriai (ARB) (padeda atpalaiduoti kraujagysles, blokuojant natūralaus kraujagysles siaurinančio chemikalo veikimą, o ne susidarymą), kalcio kanalų blokatoriai (padeda atsipalaiduoti kraujagyslių raumenims, kai kurie sulėtina širdies ritmą) ir kt.

Arterinė hipertenzija arba aukštas kraujo spaudimas yra pavojinga liga, galinti pažeisti gyvybiškai svarbius organus bei sukelti rimtų sveikatos problemų. Aukštas kraujospūdis nėra išgydomas – tai diagnozė visam gyvenimui, bet ankstyvas ligos nustatymas ir kontrolė gali padėti išvengti rimtesnių neigiamų padarinių. Rekomenduojama kuo anksčiau kreiptis į specialistus. „Gijos Klinikų“ kardiologai, šalia kitų širdies ir kraujagyslių ligų, gydo arterine hipertenzija sergančius pacientus ir yra pasiruošę paskirti tinkamiausią Jums gydymą.

Konsultuojantys kardiologai

Registruokitės
Registracija kardiologo konsultacijai telefonu arba internetu

Registracija telefonu

Internetu