Mėnesinės (menstruacijos) – kelias dienas (paprastai 3-7 d.) per mėnesį trunkantis kraujavimas iš makšties, kurį patiria kiekviena sveika, vaisingo amžiaus, bet nesilaukianti moteris. Menstruacijos yra menstruacinio ciklo – reguliarių natūralių pokyčių, vykstančių moters reprodukcinėje sistemoje vidutiniškai kas 28 dienas – dalis. Nors daugumai mėnesinės praeina lengvai, dalis moterų prieš pat menstruacijas ir jų metu patiria daugybę fizinių ir (arba) emocinių negalavimų. Stiprus kraujavimas, vėluojančios ar dingusios mėnesinės, nevaldomi nuotaikų svyravimai bei kiti simptomai gali iš esmės trikdyti gyvenimą. Atsiradę negalavimai įspėja apie menstruacinius sutrikimus. Išskiriami keli šių sutrikimų tipai.
Priešmenstruacinis sindromas (PMS)
Yra cikliškai pasireiškiančių simptomų kompleksas, atsirandantis antroje mėnesinių ciklo pusėje ir išnykstantis mėnesinių pradžioje. Fiziniai ir emociniai pokyčiai, kuriuos priešmenstruacinio sindromo metu patiria moterys, gali būti vos pastebimi arba itin intensyvūs. Tiksliai nežinoma, kas sukelia PMS, tačiau prie šios būklės prisidėti gali keletas veiksnių: cikliniai hormonų pokyčiai, cheminiai pokyčiai smegenyse bei depresija (sukelia dalį simptomų). Galimų priešmenstruacinio sindromo požymių ir simptomų sąrašas yra ilgas, tačiau dauguma moterų susiduria tik su keletu šių problemų. Simptomai skirstomi į dvi grupes – emociniai (elgesio) ir fiziniai simptomai. Pirmajai grupei priskiriama: įtampa ir nerimas, depresinė nuotaika, verksmai, nuotaikų svyravimai, dirglumas, apetito pokyčiai ir potraukis maistui, nemiga, socialinė izoliacija, prasta koncentracija ir kt. Antrajai grupei priklausantys požymiai ir simptomai yra šie: sąnarių ir raumenų skausmai, galvos skausmas, nuovargis, pilvo pūtimas, svorio padidėjimas dėl skysčių kaupimosi, krūtų jautrumas, spuogai, vidurių užkietėjimas, viduriavimas ir kt. Nepaisant simptomų sunkumo, jie paprastai išnyksta per kelias dienas nuo mėnesinių pradžios. Būna atvejų, kai pasireiškia ypatingai sunkūs ar net bejėgiškumo jausmą keliantys simptomai. Tokia PMS forma vadinama priešmenstruaciniu disforiniu sindromu (PMDS). Priešmenstruacinis sindromas nėra diagnozuojamas jokiais specialiais tyrimais, paprasčiausiai išklausomi nusiskundimai, atskleidžiantys ciklinį susirgimo pobūdį. Daugeliui moterų gyvenimo būdo pokyčiai (sveika mityba, reguliari mankšta, streso vengimas) gali palengvinti PMS simptomus, bet, priklausomai nuo simptomų sunkumo, gali būti skiriama ir vaistų, tokių kaip antidepresantai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, diuretikai ar hormoniniai kontraceptikai.
Amenorėja
Tai menstruacijų nebuvimas. Šis sutrikimas nustatomas, kai moterys nekraujuoja mažiausiai tris mėnesius iš eilės arba kai kraujavimas neprasideda merginoms iki 15 metų. Amenorėja gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Vienais atvejais ją sukelia natūralios priežastys (nėštumas, žindymas ar menopauzė), kitais atvejais – menstruacijų nebuvimas gali būti šalutinis vaistų poveikis arba medicininės problemos požymis. Kartais prie amenorėjos atsiradimo prisideda ir gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip mažas kūno svoris, perdėtas mankštinimasis bei stresas. Šis menstruacinis sutrikimas gali būti sudėtingo hormoninių problemų rinkinio požymis. Pagrindinės priežasties nustatymas gali užtrukti ir reikalauti keleto tyrimų: kraujo tyrimai, įskaitant nėštumo testą, skydliaukės funkcijos, kiaušidžių funkcijos tyrimus, prolaktino ar vyriškų hormonų testus, bei vaizdo tyrimai (ultragarsas, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija). Jei šie tyrimai nenustato konkrečios priežasties, atliekama histeroskopija – gimdos ertmė yra apžiūrima iš vidaus, įvertinami pokyčiai ir atliekami chirurginiai veiksmai. Gydymas priklauso nuo pagrindinės amenorėjos priežasties. Kai kuriais atvejais, siekiant atnaujinti mėnesinių ciklą, naudojamos kontraceptinės tabletės ar kiti hormonų terapijos metodai. Sveikatos sutrikimų sukelta amenorėja yra gydoma vaistais, o jei šį menstruacinį sutrikimą sukelia navikas, gali prireikti ir operacijos.
Dismenorėja
Yra menstruacinis sutrikimas, kuriam būdingi spazminio pobūdžio skausmai apatinėje pilvo dalyje. Dauguma moterų patiria mėnesinių skausmus, tačiau jie būna labai įvairūs: vienos moterys jaučia minimalų diskomfortą, o kitoms – mėnesinių skausmai yra tokie stiprūs, jog trukdo užsiimti kasdiene veikla. Menstruacijų metu gimda susitraukia, kad padėtų išstumti gleivinę. Gimdos raumenų susitraukimus sukelia panašios į hormonus medžiagos (prostaglandinai), susijusios su skausmu ir uždegimu. Didesnis prostaglandinų kiekis lemia stipresnius mėnesinių spazmus. Itin skausmingas mėnesines gali sukelti tokios ligos kaip endometriozė, adenomiozė, dubens uždegiminė liga ir kt. Dismenorėjos simptomai yra šie: intensyvūs skausmai pilvo apačioje, skausmas, prasidedantis 1-3 dienas prieš mėnesines, ypač stipriai jaučiamas pirmąją mėnesinių dieną ir išnykstantis per 2-3 dienas, bei nestiprūs, nuolatiniai skausmai. Kai kurioms moterims pasireiškia ir kiti simptomai, įskaitant pykinimą, galvos skausmus ar svaigulį. Šis sutrikimas diagnozuojamas atliekant fizinę apžiūrą, kurios metu patikrinama, ar nėra lytinių organų anomalijų bei infekcijos požymių. Jei įtariama, kad dismenorėja yra sukelta tam tikrų ligų, atliekami vaizdo tyrimai ar laparoskopija – pilvo organai apžiūrimi iš vidaus. Siekiant sumažinti dismenorėjos keliamus skausmus, gydoma šio sutrikimo priežastis. Spazmų palengvinimui gali būti skiriami skausmą malšinantys vaistai, hormoninė kontracepcija ar operacija, jei dismenorėją sukelia ligos.
Menoragija
Medicininis terminas, skirtas apibūdinti mėnesines su neįprastai gausiu ar užsitęsusiu kraujavimu. Nors gausus kraujavimas mėnesinių metu yra dažna problema, daugumai moterų kraujo netekimas nėra toks sunkus, kad jį būtų galima pavadinti menoragija. Šio menstruacinio sutrikimo atveju neįmanoma užsiimti įprasta veikla, nes netenkama daug kraujo ir jaučiami spazmai. Kartais gausaus menstruacinio kraujavimo priežastys nėra žinomos, tačiau daugybė ligų gali sukelti menoragiją. Dažniausios priežastys yra šios: hormonų pusiausvyros sutrikimai, kiaušidžių disfunkcija, gimdos fibromos (gerybiniai navikai), polipai, nėštumo komplikacijos, gimdos ir gimdos kaklelio vėžys, paveldimi kraujavimo sutrikimai, tam tikri vaistai bei kiti sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, kepenų ar inkstų ligos. Menoragijos požymiai ir simptomai apima: keletą valandų iš eilės trunkantis gausus kraujavimas, reikalaujantis dažno higieninių įklotų ar tamponų pakeitimo (net nakties metu), kraujavimas ilgiau nei savaitę, didesni nei įprastai kraujo krešuliai bei anemijos simptomai, tokie kaip nuovargis ar dusulys. Siekiant diagnozuoti sutrikimą, atliekama fizinė apžiūra bei rekomenduojami tyrimai ar procedūros, įskaitant: kraujo tyrimai, PAP testas (gimdos kaklelio ląstelių citologinis tyrimas), endometriumo (gimdos gleivinės audinio) biopsija, ultragarso tyrimas. Remiantis pradinių tyrimų rezultatais, gali būti skiriami ir papildomi tyrimai. Menoragija diagnozuojama tik atmetus kitus menstruacinius sutrikimus, sveikatos sutrikimus bei vaistus kaip galimas šios būklės priežastis. Menoragija yra gydoma vaistais bei chirurginiu būdu. Specifinis šio menstruacinio sutrikimo gydymas priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant: bendra sveikata ir ligos istorija, būklės priežastis ir sunkumas, tolerancija specifiniams gydymo būdams, ateities gimdymo planai.
Menstruacinių sutrikimų yra ne vienas, tačiau, nepaisant pasireiškusio sutrikimų tipo, nereikia kentėti tyloje. Rekomenduojama kreiptis į specialistus. „Gijos Klinikų“ gydytojai akušeriai-ginekologai gali padėti moterims, kurios siekia fizinių ir emocinių negalavimų nekeliančių bei gyvenimo džiaugsmo neribojančių mėnesinių.