Pilvo sienos (ar kirkšnies) išvaržos yra dažnos ir nebūtinai pavojingos, tačiau kartais gali sukelti ir gyvybei pavojingų komplikacijų. Dažniausiai operuojamos skausmingos arba didėjančios išvaržos.
Pilvo išvarža atsiranda, kai dalis organo ar audinio išsikiša per silpną raumens sienos, supančios pilvą, vietą į poodį. Kai kurios išvaržos nesukelia jokių simptomų, tačiau dažnais atvejais pacientai gali matyti ir jausti išvaržas (gumbelius), ypač stovint ar tempiantis į viršų. Pažeistoje vietoje gali būti jaučiamas skausmas, silpnumas ar spaudimas. Jei išvarža atsiranda išsikišus riebaliniam audiniui, situacija nėra labai sudėtinga. Problemų kyla, kai per nusilpusį raumenį išsikiša dalis organo (paprastai žarnyno) ir įstringa išorėje. Dėl to gali atsirasti žarnų nepraeinamumo galimybė (užkertamas kelias turinio pratekėjimui per žarnyną). Taip pat gali sutrikti išvaržos maiše spaudžiamo organo kraujotaka ir prasidėti gangrena. Skubi pagalba yra reikalinga, kai, švelniai spaudžiant, išvarža negali būti grąžinama į pilvą, jaučiamas padidėjęs skausmas, pykinimas, karščiavimas, patinimas ar matoma patamsėjusi oda išvaržos vietoje.
Geriausias varginančių pilvo išvaržų gydymas yra operacija, kuria siekiama sugrąžinti išsikišusį organą ar audinį į pilvą ir sustiprinti susilpnėjusius raumenis. Kartais susilpnėjusios vietos sutvirtinimui reikalingas sintetinis arba biologinis tinklelis, į kurį įauga pilvo sienos audiniai ir taip tinklelis tampa neatsiejama pilvo sienos dalimi. Laparoskopinė chirurgija, kai operacija atliekama specialiais chirurginiais instrumentais per kelis mažus pjūvius, leidžia greičiau pasveikti, tačiau didesnių ar sunkiau gydomų išvaržų atveju gali būti tinkamesnės įprastos atviros operacijos. Nustatyti, kuris operacijos tipas yra geriausias konkrečiai situacijai, gali tik gydytojas pilvo chirurgas, konsultacijos metu įvertinus paciento būklę bei atlikus reikiamus tyrimus.
Pacientas po „Gijos Klinikose“ atliktos operacijos namo išleidžiamas po 1-2 parų.
