Prostatos vėžys yra antra pagal dažnumą vyrų organizme aptinkama vėžio forma, kuri kasmet diagnozuojama daugiau nei milijonui vyrų visame pasaulyje. Lietuvos nacionalinio vėžio instituto duomenimis, per metus šalyje yra užfiksuojami daugiau nei 2 tūkst. naujų vėžio atvejų. Nors ši liga yra klastinga ir mirtina, laiku ją nustačius ir pradėjus gydyti, galima išvengti labai skaudžių pasekmių. Apie prostatos vėžio simptomus, diagnostiką ir gydymą pasakoja „Gijos Klinikų“ gydytojas-urologas Saulius Stirbys.
Kaip rodo Amerikos vėžio tyrimo instituto duomenys, prostatos vėžys – antra labiausiai paplitusi vyrų vėžio forma pasaulyje. Vien 2018 metais buvo diagnozuoti 1,3 mln. naujų šio vėžio atvejų. Į instituto sudarytą šalių, kurioms tenka daugiausiai prostatos vėžio susirgimų, dvidešimtuką patenka Norvegija, Švedija ir kaimyninės Latvija bei Estija. Pastaroji 2018 metais buvo net viena iš penkių pasaulio šalių, susiduriančių su daugiausiai šio vėžio susirgimų atvejų.
Rizikos veiksniai
Dažniausiai prostatos vėžys yra nustatomas 50–79 metų pacientams, tačiau tiems, kurių šeimos nariai yra sirgę liaukinių organų onkologinėmis ligomis, rizika susirgti prostatos vėžiu yra didesnė. „Onkologinė anamnezė yra vienas iš didesnių rizikos veiksnių, lemiančių šią ligą. Vyrui, kurio šeimoje bent trys pirmos eilės giminaičiai yra sirgę prostatos vėžiu, rizika susirgti šia liga padidėja net keletą kartų. Taip pat tikimybė, kad vyrui išsivystys prostatos vėžys, yra didesnė, jei jo mama ar sesuo yra sirgusi krūties vėžiu“, – aiškina S. Stirbys.
Be paveldimumo, riziką susirgti prostatos vėžiu gali nulemti ir išoriniai faktoriai, pavyzdžiui, rūkymas, alkoholio vartojimas, netinkama mityba, infekcinės ligos ar negydomas prostatitas. „Nors visi šie faktoriai turi įtakos prostatos vėžio atsiradimui, iki šiol nėra tiksliai žinomos šios ligos atsiradimo priežastys. Visgi, moksliškai įrodyta, kad sveika gyvensena, mityba, fizinis aktyvumas yra efektyvi prostatos vėžio prevencija“, – teigia S. Stirbys.
Simptomai
Pasunkėjęs arba padažnėjęs šlapinimasis, šlapimas su krauju ar skausmas šlapinantis ne visuomet būdingas prostatos vėžio simptomatikai. Labai dažnai, anot S. Stirbio, pacientai visiškai nejaučia įprastų šios ligos simptomų. „Prostatos vėžys ligos pradžioje gali nesukelti jokių nemalonių simptomų, trukdančių gyvenimo kokybei, o progresavęs gali pasireikšti kitoms ligoms būdingais skausmais ir simptomais. Tokie požymiai, iš pirmo žvilgsnio, gali pasirodyti net nepanašūs į prostatos vėžį“, – apie paslaptingą ligą pasakoja urologas. Todėl, pasak gydytojo, vos tik kilus įtarimui ar pastebėjus bent menkiausius simptomus, negalima gydytis savarankiškai ir delsti, o iškart būtina kreiptis pagalbos į gydytoją.
„Gydytojas įvertina konkrečius paciento nusiskundimus bei kitas aplinkybes ir, jei laboratorinių (kraujo PSA) ir diagnostinių (prostatos ultragarso, magnetinio rezonanso, prostatos biopsijos) tyrimų metu yra nustatomas vėžys, paskiria gydymą. Prostatos vėžį galima visiškai išgydyti tik laiku jį diagnozavus, todėl laiku atlikta diagnostika labai svarbi“, – tikina urologas.
Diagnostika
Stirbys pasakoja, kad Lietuvoje veikia ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programa, kurią vykdo šeimos gydytojai – kas du metus pacientams, kurie yra vyresni nei 50-ies metų arba tiems, kurie turi anamnezės riziką, nuo 45-ių metų siūlo nemokamai atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą. „PSA yra baltymas, kurį gamina prostatos liauka. Atliekant šį tyrimą, nustatoma, ar šio baltymo kiekis kraujyje nėra padidėjęs. Padidėjęs PSA ne visada reiškia, kad tai – prostatos vėžys. PSA gali padidėti esant ūmiam prostatos uždegimui ar esant labai padidėjusiai prostatai, sergant gerybine prostatos hiperplazija, todėl galutinei diagnozei nustatyti atliekami papildomi ir išsamūs prostatos tyrimai (digitalinis, prostatos ultragarso tyrimas, prostatos branduolinio magnetinio rezonanso tyrimas, prostatos audinio biopsija)“, – pasakoja gydytojas.
Gydymas
Prostatos vėžio gydymas, pasak S. Stirbio, priklauso nuo vėžio stadijos ir kiekvienu atveju parenkamas individualiai, priklausomai nuo vėžio agresyvumo, išplitimo rizikos, todėl yra galimybė gydyti skirtingais metodais. „Jei tai – mažos rizikos lokalus prostatos vėžys, pacientas yra aktyviai stebimas, privalo reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti PSA tyrimus kas 3 mėn. Jei liga neprogresuoja, papildomas gydymas nėra skiriamas“, – pasakoja urologas.
Tačiau jei tai – vidutinės ar didelės rizikos lokalus prostatos vėžys, kurio progresavimo rizika didelė, tokiu atveju būtina imtis radikalaus gydymo. „Dažniausiai yra taikomas chirurginis arba spindulinis gydymas su hormonų terapija. Jei nustatytas vidutinės ar aukštos rizikos prostatos vėžys, dar nesant metastazių, pacientams rekomenduojama pašalinti prostatą. Laiku nustatytas prostatos vėžys, teisingai paskirtas gydymas, suteikia pacientui galimybę visiškai pasveikti“, – įsitikinęs „Gijos Klinikų“ gydytojas urologas S. Stirbys.