Titulinis / Naujienos / Mėnesinių sutrikimai: ne visais atvejais gali padėti žolelių arbatos

Mėnesinių sutrikimai: ne visais atvejais gali padėti žolelių arbatos

Vienoms moterims mėnesinės praeina lengvai, tačiau kitos patiria daugybę fizinių ir emocinių negalavimų: stiprus ir nereguliarus kraujavimas, nevaldomi nuotaikų svyravimai, per dažnas kraujavimas – tai tik keli menstruacijų ciklo sutrikimai. Kaip atpažinti mėnesinių sutrikimus ir kaip juos gydyti, pasakoja „Gijos Klinikų“ gydytoja ginekologė Giedrė Kapūstienė.

Normalių mėnesinių ciklas – tai cikliškai pasireiškiantys pokyčiai moters organizme, lemiantys negausų kraujavimą iš gimdos, įprastai trunkantį iki 5 dienų, kurio metu netenkama apie 30-80 ml kraujo su audinių fragmentais. Vis dėlto ne visų moterų menstruacijos būna normalios – dažna moteris kenčia nuo įvairių mėnesinių sutrikimų. Mėnesinių ciklas gali sutrikti įvairiais moters amžiaus tarpsniais. Sutrikimus gali lemti daugelis sudėtingų veiksnių: psichologinė įtampa, neracionali mityba, pavyzdžiui, drastiškas svorio metimas, nutukimas, taip pat lyties organų, skydliaukės, kraujo gamybos ligos, psichotropinių vaistų vartojimas, nėštumas, genetiniai faktoriai, įgimtos anomalijos ir daugelis kitų. Kai kurie sutrikimai yra gana dažni.

Gyd. Giedrės Kapūstienės teigimu, beveik 50 procentų merginų patiria nereguliarius kraujavimus iš gimdos pirmaisiais metais po pirmųjų mėnesinių. Specialistė priduria, jog šioms merginoms mėnesinės yra dažniau skausmingesnės, jas gali kamuoti nuotaikų kaita bei galvos skausmai. Gydytoja G. Kapūstienė primena, jog čia slypi keletas priežasčių. Jos teigimu, skausmingos mėnesinės dažniausiai vargina moteris, kurios niekada nebuvo pastojusios. Be to, tam didelės įtakos turi neigiamos emocijos, psichinė įtampa bei sunkus fizinis krūvis prieš mėnesines ir jų metu. „Skausmingų mėnesinių priežastimi gali būti ir endometriozė, ir mažojo dubens organų uždegimai“, – priduria gydytoja.

Pasireiškia dar prieš mėnesines

Pasak specialistės, daliai moterų daug nusiskundimų gali atsirasti dar prieš menstruacijas. Visa negalavimų visuma įvardijama priešmenstruaciniu sindromu (PMS), atsirandančiu antroje mėnesinių ciklo pusėje ir išnykstančiu mėnesinių pradžioje. Gydytoja G. Kapūstienė priduria, jog fiziniai ir emociniai pokyčiai, kuriuos PMS metu patiria moterys, gali būti arba vos pastebimi, arba itin intensyvūs. „Priešmenstruaciniam sindromui įtakos gali turėti keletas veiksnių: cikliniai hormonų pokyčiai, cheminiai pokyčiai smegenyse ar net depresija, sukelianti dalį simptomų“, – apie sutrikimo kilmę pasakoja gydytoja ginekologė. Pasak jos, PMS simptomų ir požymių sąrašas yra gana ilgas, o juos galima suskirstyti į emocinius (elgesio) ir fizinius. Pirmajai grupei priskiriama įtampa ir nerimas, depresinė nuotaika, nuotaikų svyravimai, dirglumas, apetito pokyčiai, socialinė izoliacija, prasta koncentracija ir kita. Fiziniai simptomai yra sąnarių, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, pilvo pūtimas, svorio padidėjimas dėl skysčių kaupimosi, krūtų jautrumas, bėrimai ir kt. Ji pabrėžia, kad, nepaisant simptomų sunkumo, jie turėtų išnykti per kelias dienas nuo mėnesinių pradžios. Priešmenstruacinis sindromas nėra diagnozuojamas jokiais specialiais tyrimais, tačiau specialistai, išklausę jūsų nusiskundimus, tikrai atpažins šį sutrikimą. Moterims, norinčioms palengvinti PMS simptomus, reikėtų keisti gyvenimo būdą: sveikai maitintis, reguliariai mankštintis, vengti streso.

Prireikia daug tyrimų

Dar vienas dažnas sutrikimas – amenorėja, kuris yra nustatomas, kai kraujavimas neprasideda merginoms iki 15-16 metų, arba kai moterims nėra mėnesinių mažiausiai 3 mėnesius, prieš tai buvus reguliariam menstruacijų ciklui. „Amenorėja gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Jos gali būti natūralios, pavyzdžiui, nėštumas, žindymas ar menopauzė. Kitais atvejais tai gali būti, pavyzdžiui, šalutinis vaistų poveikis ar medicininės problemos požymis. Šis sutrikimas gali atsirasti ir dėl įvairių gyvenimo būdo veiksnių, tokių kaip mažas ar per didelis kūno svoris, perdėtas mankštinimasis bei stresas“, – apie sutrikimo priežastis kalba gydytoja ginekologė. Mėnesinių ciklo sutrikimams diagnozuoti vertinami įvairūs laboratoriniai kraujo rodikliai, atliekami echoskopiniai tyrimai. Kartais sutrikimo priežasčiai nustatyti tenka pasitelkti ir endoskopinius tyrimo metodus: histeroskopiją ar laparoskopiją. Gydytoja priduria, jog gydymas priklauso nuo amenorėjos priežasties – kartais mėnesinių ciklo atstatymas gali prasidėti nuo mitybos sureguliavimo ir psichoterapijos, ir /ar hormoninio ir net operacinio gydymo.

Gausus kraujavimas ne visada reiškia ligą

Gausus kraujavimas mėnesinių metu – menoragija – dažna problema paauglystės, brendimo metu, o taip pat premenopauzės laikotarpiu (40-50m). Dažniausiai kraujavimas trunka ilgiau nei savaitę, pasižymi gausiais kraujo krešuliais, bendru silpnumu, greitu nuovargiu bei pakitusiais kraujo rodikliais. Gydytoja ginekologė priduria, kad gausų menstruacinį kraujavimą gali sukelti daugybė ligų. „Dažniausios priežastys tai: hormonų pusiausvyros sutrikimai, gimdos augliai (tiek gerybiniai, tiek piktybiniai), polipai, gimdos kaklelio ligos, kraujo krešumo sutrikimai bei lėtinės sisteminės ligos“, – teigia ji. Pasak specialistės, siekiant diagnozuoti ligą, ginekologas konsultacijos metu įvertins, kokius tyrimus ar procedūras reikia atlikti.

Svarbu laiku kreiptis pagalbos „Vienos moterys mėnesinių ciklo sutrikimus įveikia šiltomis arbatomis (aviečių stiebų, kraujažolių, trikertės žvaginės, dilgėlių), racionalia mityba, kitos – nespecifiniais antiuždegiminiais preparatais, kitoms reikalingas hormoninis gydymas, o dar kitos neišvengs ir operacijos“, – apie gydymą kalba specialistė. Gyd. Giedrės Kapūstienės teigimu, norint atrasti teisingiausią ir efektyviausią gydymą, reikia nedelsti ir kreiptis į specialistus. „Dažnai sutrikęs mėnesinių ciklas signalizuoja apie galimą organinę patologiją, todėl labai svarbu laiku pasikonsultuoti su ginekologu,“ – pataria „Gijos Klinikų“ gydytoja ginekologė Giedrė Kapūstienė.