Pavasaris – gamtos pabudimo metas. Miestuose medžiai sprogdina naujas šakeles, į kambarius atkeliauja laikas apgyvendinti mylimas gėles erdvesniuose vazonuose, o sodybose prasideda lysvių sodinimo ir ravėjimo metas. Visi šie žemės darbai atneša daug džiaugsmo sodininkaujančiam, tačiau neretai kartu su besikalančiu iš žemės daigu neprašomas atkeliauja ir vis didėjantis raumenų skausmas.
„Gijos Klinikų“ kineziterapeutas Ruslanas Maglionok pataria, į ką svarbu atkreipti dėmesį sodininkaujant, kad mylima veikla nekeltų sveikatos problemų.
Nepervertinkite savo jėgos
Šiuo metu itin populiarios didelės gėlės pasižymi ne tik tankia lapija, tačiau ir tvirtu bei sunkiu kamienu. Pridėkime madingus betoninius ar keramikinius vazonus, gerą pundą žemės ir savo kambaryje vietoje gėlės jau turime beveik nekilnojamąjį turtą. Būkite itin atsargūs keldami nuo žemės sunkius augalus, nes galite pasitempti ne tik rankas, bet ir nugarą. Prisiminkite, jog daiktus reikia kelti tik tiesia nugara, lenkiant kelius, jokiais būdais nesilenkti į priekį, o verčiau tūpti. Taip pat labai svarbu paskirstyti svorį abiems rankoms vienodai, negalima sunkaus vazono palikti ilsėtis tik ant vienos rankos, nes rizikuojate ją pertempti. Jei augalą reikia pernešti į tolimesnę vietą, nešimo metu stenkitės laikyti jį kiek įmanoma arčiau kūno – taip stuburas išliks tiesus.
Tos pačios taisyklės galioja ir sodinant augalus lauke – nekaskite pernelyg kietos žemės, nenešiokite sunkių kibirų. Jei reikia atsinešti vandens – geriau suvaikščiokite kelis kartus, arba bent jau paskirstykite svorį tolygiai abiems rankoms.
Komfortas sodo lysvėje
Viena mėgiamiausių sodininkų pozų – pritūpti ir pasiremti kaire ranka, kol dešniąja rankiojamos piktžolės iš ilgos lysvės. Dažniausiai jau po 10 ar 15 minučių sodininką iš rikiuotės išveda ne tik riešo, bet ir nugaros skausmas. Tam, kad to išvengti, ravėkite ne atsitūpę, o atsiklaupę. Nugarą būtinai ištieskite, o kad kelių neskaudėtų ir nedirgintų aštri žolė – pasitieskite mažą pagalvėlę ar kilimėlį. Ranką, kuria esate pasirėmę, keiskite kas 10 – 15 minučių, kad nepamirštumėte, galite nusistatyti priminimą telefone.
Nepamirškite pasirūpinti tinkamomis priemonėmis
Dirbant sode, dažniausiai šalta tikrai nebūna – tik spėk po prakaitu suktis! Tačiau pirmoji pavasarinė saulutė kartais gali būti apgaulinga ir ne tokia kaitri, kaip mums atrodo, todėl labai lengvai galime peršalti. Būtinai pasirūpinkite patogia, neperšlampama ir šilta apranga, nesėdėkite ant įšalusios žemės.
Taip pat itin svarbu įsitikinti, jog Jūsų darbo įrankiai yra ergonomiški – kauptukai ir kastuvėliai su patogia rankena, jų kotas pakankamai ilgas, kirstukai ir žirklės gerai pagaląsti ir ką nors kerpant ar genėjant neeikvojate papildomos jėgos.
Jei turite problemų su sąnariais, jaučiate peties, alkūnės, riešo ar nugaros, kelių skausmus, prieš pradedant sodo darbus, rekomenduojama užsidėti įtvarus, kurie stabilizuoja sąnarius, tolygiai paskirsto krūvį ir tokiu būdu padeda išvengti pertempimo ir skausmo.
Ne vargas, o džiaugsmas
O visų svarbiausia – prisiminti, kad sodininkystė pirmiausiai turi teikti džiaugsmą, todėl pajutus nors ir menkus raumenų skausmus, padarykite pertrauką, pasivaikščiokite ar ramiai išsitiesę pagulėkite. Neužsigriebkite nudirbti visko čia ir dabar, geriau dirbti trumpesniais intervalais, su pertraukomis.
Jei jaučiate, jog viena ar kita užduotis Jums per sunki – drąsiai paprašykite pagalbos draugų, artimųjų ar kaimynų. O jei mainais rudenį pažadėsite atsidėkoti pintine obuolių ar kriaušių – talkininkų greičiausiai neatsiginsite.
