Titulinis / Naujienos / Sodininkų vargai

Sodininkų vargai

Piktžolių ravėjimas, sunkių daiktų nešiojimas, laistymas, sodinimas – darbai, kurie nors ir teikia malonų rezultatą, tačiau neretai sukelia ir didelius sodininkų vargus. Paprasti darbai kartais pridaro nemenką bėdą sveikatai, kuomet pradeda skaudėti nugarą, rankas, kelius. Kokie judesiai sukelia didžiausias problemas bei kaip taisyklingai reikėtų atlikti sodo darbus nepakenkiant sveikatai, dalinasi „Gijos Klinikų“ kineziterapeutas Vainius Petrauskas.

Įpusėjus vasarai į gydytojus kreipiasi nemaža dalis lietuvių, kuri skundžiasi įvairiausiais vasaros negalavimais. Vieniems streikuoja širdis, kitus ištinka šilumos smūgis, o treti – skundžiasi problemomis, kurios atsiranda po ilgų valandų praleistų puoselėjant daržą ar sodą.

„Gijos Klinikų“ kineziterapeutas pasakoja, kad dažniausiai po sodo darbų žmonės skundžiasi padažnėjusiais pečių, klubų, kelių, nugaros ir kaklo skausmais. „Dažniausiai juos sukelia persidirbimas, per didelis krūvis, pasirinkta netinkama ergonominė padėtis ir dažnai neparuošti kūno raumenys po „žiemos miego“ tokiems darbams. Įtakos turi ir prastas darbo, poilsio režimas, stresas“, – vardina skausmų problemos priežastis kineziterapeutas.

V. Petrauskas taip pat priduria, kad pacientų su rimtesnėmis traumomis, kurias sukėlė sodo darbų sezonas, neteko turėti, tačiau dažniausiai kad ir nedidelės traumos komplikuojasi į uždegimus, kurie lieka pečių, klubų, nugaros srityse ir perauga į lėtinius skausmus. „Jie ilgainiui gali lemti didesnes traumas ar rimtesnes klubų bei nugaros problemas“, – įspėja specialistas.

Kaip dirbti sode, kad nepakenktumėte sveikatai?

Dažniausiai, pasak kineziterapeuto, sodininkai patiria rimtesnius sužalojimus, kuomet genėja medžių šakas ar dirba darbus, kuriems atlikti reikalingos kopėčios. Nesilaikant darbo saugos taisyklių neretai nutinka ir nelaimingi atsitikimai, kuomet žmonės nukrenta nuo jų iš didesnio aukščio ir patiria traumą.

„Taip pat kenkia darbai, kuomet reikia ilgą laiką laikyti iškeltas rankas. Tuomet galima patirti peties mikropažeidimus, kurie ilgalaikėje perspektyvoje gali lemti ir rimtesnes traumas.

Visgi, didžiausias problemas sode arba darže sukelia netaisyklingai atliekami judesiai. Pavyzdžiui, ilgas klūpėjimas, darbai pasilenkus ir buvimas ilgą laiką tokioje pat pozicijoje. „Pavojingas yra ir krepšių bei kitų sunkumų nešimas asimetriškai. Kai krūvis pasiskirsto netolygiai – pertempiami kažkurios pusės raumenys“, – priduria Vainius Petrauskas.

Problemas ir skausmus kartais išprovokuoja ir patys sodininkai, neatsižvelgdami į savo kūno siunčiamus signalus: dirba per skausmus, nedaro pertraukų. Kineziterapeutas primena, kad yra labai svarbu mokėti ir dirbti, ir atsipūsti sode: „Svarbiausia – nieko nedaryti per prievartą ir skausmą. Visi judesiai turėtų būt patogūs ir malonūs. Taip pat reikėtų vengti asimetrinių darbų, pavyzdžiui, geriau vieno kibiro turinį padalinti į du kibirus ir nešti abiejose rankose, daryti dažniau pertraukas, keisti dirbimo padėtį.“

Be to, siekiant užkirsti kelią nemaloniems skausmams, kurie pertraukia visus suplanuotus darbus, galima prieš einant dirbti atlikti minimalią mankštą. Toks pasiruošimas bus ne tik naudingas, tačiau ir labai reikalingas, kadangi taip bus sužadinamas ir paruošiamas kūnas iššūkiams sode arba darže. „Tai leis ilgiau išdirbti be skausmų ir pasiekti norimų rezultatų daug greičiau, o tuomet turėsite ir daugiau laiko pailsėti sodelyje po atliktų sodo darbų“, – nusišypso „Gijos Klinikų“ kineziterapeutas Vainius Petrauskas.

Kaip elgtis nutikus nelaimei?

Kaip ir bet kurioje kitoje gyvenimo srityje, taip ir dirbant sode ar darže reikia jausti saiką. Eikvodami savo energiją puoselėjant aplinką, galime pridaryti savo sveikatai nepataisomos žalos. Tokiu atveju, malonumo nebeteiks nei išpuoselėtas gėlynas, nei kruopščiau nuravėtas darželis.

Tam, kad skausmas nevirstų rimtesne bėda, reikia žinoti, kada yra būtina sustoti. Pasiteiravus, kaip reikėtų elgtis susidūrus su nelaime sode ar darže, V. Petrauskas įspėja: „Pajutus nugaros skausmą reikėtų pabandyti pora dienų duoti pailsėti sau ir kūnui. Situacijai nesikeičiant ar blogėjant, reikėtų bandyti kreiptis į specialistus pagalbos – šeimos gydytoją ar kineziterapeutą. Tiksliai diagnozei nustatyti gali prireikti ir išsamesnių tyrimų. Įsipjovus ar kitaip susižeidus, manau, kad jau visi žino, jog žaizdą reikėtų tinkamai dezinfekuoti, užtvarstyti ir stebėti, kad nesupūliuotų. Esant dideliems nešvarumams, reikėtų pasvarstyti ir apie skiepą nuo stabligės.“

Visgi, jeigu atsiradusios problemos perkopia namų vaistinėlės ribas ir numalšinti skausmo ar kitų simptomų nepavyksta, reikėtų kreiptis į profesionalius medicinos specialistus. Nedelsti reikėtų pajutus spaudimą krūtinės ląstoje, nutirpus veidui, jeigu įgėlė bitė ir esate alergiškas.

„Apibendrinant, į skubiąją pagalbą reikėtų kreiptis tada, kai atsirado pavojui gyvybei ar prastai pasijutus, nežinant, ką daryti“, – priduria specialistas, – tačiau linkiu, kad to neatsitiktų, nes imsitės vasaros darbų atsakingai, tinkamai tam pasiruošę, tarp darbų darydami pertraukėles, ir jie vietoj rūpesčių teiktų tik malonumą.

 

Šaltinis: tv3.lt, Urtė Paulauskaitė.

Užsisakydami naujienlaiškį gausite aktualią informaciją apie medicinos inovacijas, klinikos gydytojus ir specialius pasiūlymus.