Reumatologija – mokslo ir medicinos sritis, nagrinėjanti įvairias skeleto, raumenų ir sistemines autoimunines jungiamojo audinio ligas. Sąnario skausmai – pirmieji simptomai, dėl kurių žmonės dažniausiai kreipiasi į medikus. Vis dėlto, iš pažiūros nedidelis skausmas gali slėpti tokią rimtą ligą kaip reumatoidinis artritas. Apie reumatines ligas, jų simptomus ir gydymą pasakoja „Gijos Klinikų“ reumatologė Paulina Žilinskaitė.
– Kokios dažniausios reumatinės ligos kamuoja Jūsų pacientus?
– Labai įvairios sąnario ir jo struktūrų ligos: sausgyslių, tepalinių maišelių uždegimai, potrauminiai pakitimai ar dėl sąnario susidėvėjimo ir uždegimo atsirandanti liga – osteoartritas. Taip pat – medžiagų apykaitos, kaulų struktūros pakitimai kaip podagra ar osteoporozė, uždegiminės stuburo, sąnarių ligos kaip reumatoidinis artritas, ankilozuojantis spondiloartritas bei kt.
– Kalbant apie pacientus, kokio amžiaus ir lyties žmonės pas Jus lankosi dažniausiai?
– Skiriamos dvi reumatologų specialybės – vaikų ir suaugusiųjų reumatologija. Į mane kreipiasi suaugusieji nuo 18 m. Ne visada liga renkasi lytį: nors osteoporozė dažniausiai pasitaiko moterims kaip hormonų disbalanso pasekmė, tokia liga kaip podagra dažnesnė tarp vyriškos lyties atstovų.
– Kokio dažnumo liga yra reumatoidinis artritas? Kokie jo simptomai?
– Mokslinė literatūra skelbia, kad šia liga serga 1–2 proc. populiacijos, o šaltiniuose nurodoma, kad dažniau pasitaiko moteriškai lyčiai. Simptomai gali būti patys įvairiausi, nes tai yra lėtinė sisteminė autoimuninė liga, galinti apimti daugelį organų sistemų. Būdingiausias – kelių smulkiųjų sąnarių artritas – sąnario sutinimas, jei nenustatyta kita galima priežastis. Reumatoidinį artritą lydi bendriniai negalavimai kaip nuovargis, apetito stoka, sąnarių sąstingis, kartais nedidelis karščiavimas, kraujyje stebima mažakraujystė, padidėję uždegiminiai rodikliai.
– Kokios reumatinių ligų priežastys?
– Priežastys yra labai skirtingos: tam įtakos turi genetinis polinkis, etninė grupė, aplinkos veiksniai kaip bakterinė, virusinė ar kt. infekcija, gretutiniai susirgimai kaip onkologinės, inkstų ligos. Taip pat – rūkymas, patirtos fizinės traumos, darbo pobūdis, pavyzdžiui, su cheminėmis medžiagomis, silicio dulkėmis. Egzistuoja ir daugelis kitų priežasčių, o kai kurios iš jų iki šiol nėra ištirtos.
– O kokie metodai yra dažniausiai taikomi gydant reumatines ligas?
– Ligų gydymas yra labai įvairiapusis ir kompleksinis. Priklausomai nuo susirgimo, jis gali prasidėti nuo nemedikamentinio gydymo taikymo, pavyzdžiui, fizioterapijos, kineziterapijos, tam tikrų rizikos veiksnių vengimo, profilaktikos, ir baigtis medikamentiniu gydymu, o kartais net įtraukti ir kitų sričių specialistus kaip gyd. ortopedą-traumatologą ar chirurgą.
– Kaip reikėtų elgtis kasdieniame gyvenime, norint sumažinti tokių ligų riziką?
– Kaip ir kiekvienoje medicinos srityje, aiškių nurodymų nėra. Egzistuoja labai daug veiksnių nepriklausančių nuo mūsų pačių, tačiau fizinės veiklos palaikymas, sveika gyvensena tikrai išeitų į naudą.
– O jei jau kamuoja reumatinės ligos, kas galėtų palengvinti jų gydymą?
– Kadangi dauguma reumatologinių ligų yra lėtinės, svarbi yra nuolatinė jų kontrolė, kuri pasiekiama tiksliai ir reguliariai vartojant gydytojo paskirtus vaistus ir laikantis kitų jo nurodymų. Tai padėtų išvengti paūmėjimų. Taip pat reikėtų vadovautis sveikos gyvensenos principais pagal medicinos specialistų nurodymus, atlikti rizikos veiksnių korekciją: nerūkyti, nevartoti alkoholio, vartoti pieno ar kalcio turinčius maisto produktus, gretutinių ligų gera korekcija ir kt.
– Kokius simptomus turi jausti pacientas, kad vizitas pas reumatologą būtų neišvengiamas?
– Kadangi reumatologijos sritis apima labai daug sindromų, o kartu ir simptomų, tai jų yra pačių įvairiausių. Pirmoji grandis – šeimos gydytojas paprastai įvertina paciento nusiskundimus, simptomus ir esant reikalui siunčia pasikonsultuoti su gydytoju-reumatologu. Tačiau kaip dažniausią simptomų priežastį įvardinčiau artritą: sąnario sutinimą, skausmą, kartais paraudimą bei funkcijos pablogėjimą.