Pien­li­gė – in­ty­mi in­fek­ci­ja

Nie­žu­lys, dilg­čio­ji­mas, skaus­mas ly­ti­nių or­ga­nų sri­ty­je šla­pi­nan­tis ar ly­ti­nių san­ty­kių me­tu, pa­rau­di­mas ar iš­bė­ri­mas – pien­li­gė su­ke­lia dau­gy­bę ne­ma­lo­nių po­jū­čių. Ši gry­be­li­nė in­fek­ci­ja, va­di­na­ma makš­ties kan­di­doze, ne­re­tai kar­to­ja­si. Kas su­ke­lia ne­ga­la­vi­mą ir kaip gy­dy­tis? Į vi­sus rū­pi­mus klau­si­mus at­sa­ko „Gi­jos Kli­ni­kų“ aku­še­rės-gi­ne­ko­lo­gės.

Prof. Eg­lė Bar­tu­se­vi­čie­nė

Vul­vo­va­gi­na­li­nė gry­be­li­nė in­fek­ci­ja (pien­li­gė) – daž­niau­sia vai­sin­go am­žiaus mo­te­rų išo­ri­nių ly­ties or­ga­nų ir makš­ties in­fek­ci­ja. Apie 75 pro­c. mo­te­rų kar­tą gy­ve­ni­me yra su­si­dū­ru­sios su šia in­fek­ci­ja, 40–45 pro­c. mo­te­rų – du ar dau­giau kar­tų. Li­ga daž­nes­nė mo­te­rims, ser­gan­čioms blo­gai kont­ro­liuo­ja­mu cuk­ri­niu dia­be­tu, esant imu­no­sup­re­si­jai, nėš­tu­mo me­tu, var­to­jant est­ro­ge­nų pre­pa­ra­tus (pa­kai­ti­nė hor­mo­nų te­ra­pi­ja, su­dė­ti­nė kont­ra­cep­ci­ja) ar ne­se­niai (iki tri­jų mė­ne­sių iki epi­zo­dų) var­to­jus an­ti­bio­ti­kų. Vi­sa tai su­ke­lia makš­ties mik­rof­lo­ros pa­ki­ti­mų, ku­rie su­da­ro pa­lan­kias są­ly­gas gry­be­liui dau­gin­tis ir gry­be­li­nei in­fek­ci­jai. Įta­kos tu­ri ir elg­se­nos veiks­niai – ne­šio­ja­mi ap­temp­ti, sin­te­ti­niai dra­bu­žiai, makš­ties plo­vi­mas, ly­ti­nio gy­ve­ni­mo ypa­tu­mai, pra­sta as­me­ni­nė hi­gie­na ir ne­tin­ka­mi mi­ty­bos įpro­čiai. Tyrimai nustatė, kad tik viena iš trijų moterų, praeityje sirgusių šia infekcija, vėl atsiradus pienligės simptomams tinkamai įvertino savo situaciją ir tinkamai gydėsi. Ta­čiau, jei tai nu­tin­ka pir­mą kar­tą, simp­to­mai ne­bū­din­gi ar­ba daž­nai pa­si­kar­to­ja, bū­ti­na gi­ne­ko­lo­go kon­sul­ta­ci­ja. Ne­rei­kė­tų už­siim­ti sa­vi­gy­da ir nau­do­tis liau­diš­kais pa­ta­ri­mais, ypač plau­ti makš­tį so­da, nes taip ga­li­ma dar la­biau su­trik­dy­ti makš­ties mik­rof­lo­ros pu­siaus­vy­rą ir sau pa­kenk­ti.

Gied­rė Ka­pūs­tie­nė

Pien­li­gei at­si­ras­ti di­de­lę reikš­mę tu­ri or­ga­niz­mo imu­no­sup­re­si­nės būk­lės. Die­tos, ku­rio­se yra daug ang­lia­van­de­nių ir cuk­raus, di­di­na Can­di­da in­fek­ci­jų ri­zi­ką. To­dėl re­ko­men­duo­ja­ma ma­žin­ti ang­lia­van­de­nių var­to­ji­mą, iš cuk­rų rink­tis fruk­to­zę. Daž­nai mo­te­rys pa­čios nu­si­sta­to li­gą ir gy­do­si vais­tų li­ku­čiais ar ki­taip gau­da­mos vais­tų, o tai ga­li su­kel­ti in­fek­ci­jos at­spa­ru­mą. Svar­bu kreip­tis į spe­cia­lis­tą, ku­ris paims te­pi­nė­lį, jei in­fek­ci­ja kar­to­ja­si – pa­sė­lį iš makš­ties ir skirs tin­ka­mą gy­dy­mą. Vais­ti­nė­je pien­li­gei gy­dy­ti ga­li­ma ras­ti ir ne­re­cep­ti­nių žva­ku­čių su ar­bat­me­džio alie­ju­mi, ir re­cep­ti­nių te­pa­liu­kų nuo gry­be­lių, žva­ku­čių su an­tig­ry­be­li­nė­mis me­džia­go­mis (daž­niau­siai tai gry­be­lius nai­ki­nan­čios me­džia­gos azo­lo da­ri­niai) ar­ba su ge­ro­sio­mis bak­te­ri­jo­mis. Ne­re­tai vais­ti­niai pre­pa­ra­tai efek­ty­viai ir grei­tai pa­ša­li­na ne tik simp­to­mus, bet ir su­nai­ki­na li­gos su­kė­lė­ją. Kad li­ga ne­si­kar­to­tų, svar­bu stip­rin­ti imu­ni­te­tą, lai­ky­tis dar­bo, poil­sio ir mi­ty­bos re­ži­mo. Re­ko­men­duo­ja­ma į mi­ty­bą įtrauk­ti fer­men­tuo­tų dar­žo­vių, jo­gur­tų, pa­su­kų, ke­fy­ro. Kart­kar­tė­mis ver­tė­tų pa­nau­do­ti ge­rų­jų bak­te­ri­jų žva­ku­čių ar ge­rų­jų bak­te­ri­jų pe­ro­ra­li­nių pre­pa­ra­tų.

Li­na Ka­va­liū­nie­nė

Ka­dan­gi pien­li­gė lin­ku­si at­si­nau­jin­ti, la­bai svar­bu stip­rin­ti imu­ni­te­tą, lai­ky­tis dar­bo ir poil­sio re­ži­mo, su­ba­lan­suo­tos mi­ty­bos. Re­ko­men­duo­ja­ma ma­žin­ti cuk­raus, per­dirb­tų mais­to pro­duk­tų, var­to­ti dau­giau švie­žių ir fer­men­tuo­tų (rau­gin­tų) vai­sių ir dar­žo­vių. Praus­tis ge­riau­sia pa­pras­tu van­de­niu (ypač po du­šu), nau­do­ti tik švel­nius (ma­žo pH) in­ty­mios hi­gie­nos prau­sik­lius ar pu­tas. Kas­die­niai įklo­tai tu­rė­tų bū­ti kuo na­tū­ra­les­ni, be pri­dė­ti­nių spal­vų ir kva­pų, ge­riau rink­tis eko­lo­giš­kus, hi­poa­ler­gi­nius, lai­džius orui. Rei­kė­tų veng­ti sin­te­ti­nio apa­ti­nio tri­ko­ta­žo, la­biau tik­tų na­tū­ra­laus pluoš­to ga­mi­niai. Makš­tis su­ge­ba pa­ti ap­si­gin­ti nuo įvai­rių in­fek­ci­jų, to­dėl, at­si­ra­dus pir­mų­jų pien­li­gės po­žy­mių, ne­rei­kė­tų sku­bė­ti gy­dy­tis pre­pa­ra­tais nuo gry­be­lių. Rei­kė­tų pa­mirš­ti anks­čiau po­pu­lia­rias liau­diš­kas prie­mo­nes – vul­vos ar makš­ties plo­vi­mą su so­da, ke­fy­ru, jo­gur­tu ar ka­lio per­man­ga­na­to tir­pa­lu. Ar­bat­me­džių, ko­ko­sų ar le­van­dų alie­jai ma­ži­na už­de­gi­mą, bet ga­li su­kel­ti aler­gi­nių reak­ci­jų. Rei­kė­tų rink­tis pre­pa­ra­tus su pie­no rūgš­ti­mi, ge­ro­sio­mis bak­te­ri­jo­mis, pro­bio­ti­kais. Jei­gu simp­to­mų ne­ma­žė­ja – kon­sul­tuo­tis su gy­dy­to­ju dėl to­les­nio gy­dy­mo.

Mig­lė Čer­niaus­kie­nė

Pien­li­gė ga­li bū­ti nu­sta­to­ma įpras­tos gi­ne­ko­lo­gi­nės ap­žiū­ros me­tu. Diag­no­zei pa­tvir­tin­ti, pa­tiks­lin­ti rei­kė­tų at­lik­ti makš­ties iš­sky­rų ty­ri­mą. Įp­ras­tai pien­li­gė gy­do­ma vais­tais nuo gry­be­lio: spe­cia­liu kre­mu, tab­le­tė­mis ar žva­ku­tė­mis. Jei kan­di­do­zės for­ma komp­li­kuo­ta, ga­li pri­reik­ti di­des­nių vais­tų do­zių, o pa­si­kar­to­jan­čiai pien­li­gei ski­ria­mas ir il­ga­lai­kis gy­dy­mas. Li­gai daž­nai kar­to­jan­tis, rei­kė­tų pa­svars­ty­ti dėl par­tne­rio gy­dy­mo. Daž­niau­siai leng­vų simp­to­mų va­gi­na­li­nė kan­di­do­zė ne­su­ke­lia di­de­lio su­si­rū­pi­ni­mo. Jei simp­to­mai ryš­kūs ir ne­si­gy­do­ma, li­ga ga­li pro­gre­suo­ti. Ta­da ją iš­gy­dy­ti su­dė­tin­giau.

Šaltinis: žurnalas „Sveikata“, Dalia Juškienė.