Naujausia statistika rodo, kad dėl karantino ribojimų lietuviai pastaruoju metu mankštinosi net du kartus mažiau nei 2019 m. Nejudrus gyvenimo būdas, sėdimas darbas ir kiti žalingi veiksniai gali sutrikdyti sveikatą. Medikai perspėja, kad pirmiausia grėsmė iškyla kojų venoms. Kas ketvirtą 45 m. moterį jau kamuoja tinstančios kulkšnys, nuovargio ir sunkumo jausmas kojose, o 25 % jų pastebi išryškėjusį venų bei kapiliarų tinklą. „Gijos Klinikų“ gydytojas – kraujagyslių chirurgas Tadas DANILEVIČIUS sako, kad ilgainiui ignoruojami simptomai virsta ne tik neestetiška, bet ir pavojinga liga.
Venų varikozė neatsiranda staiga
Kojų kraujotakos sutrikimai Lietuvoje vargina kas ketvirtą moterį ir kas šeštą vyrą. Iš viso šiuo negalavimu skundžiasi beveik 300 000 žmonių. Dažniausiai diagnozuojama kojų venų liga – venų varikozė. Įprasta manyti, kad ja serga tik vyresni žmonės. Tačiau medikai perspėja, kad kasmet kojų venų varikozė diagnozuojama vis jaunesniems asmenims ir vis dažniau specialistai susiduria su jau įsisenėjusia 
liga. „Venų varikozė neatsiranda staiga lyg koks apendicitas – vieną dieną susirgau ir iš karto pasidarė blogai. Ji atsėlina pamažu, nuo ligos pradžios iki ryškaus simptomų pasireiškimo dažnai praeina ne vieni metai, o kartais net ir dešimtmečiai“, – teigia gydytojas T. Danilevičius. Deja, ligos negydant laiku vystosi lėtinis veninis nepakankamumas. Jam progresuojant atsiranda hiperpigmentacija ir gresia sunkios komplikacijos: gali atsiverti trofinės opos (negyjančios žaizdos blauzdose), susidaryti krešulių. Ne mažiau pavojingas ir paviršinių venų uždegimas – tromboflebitas. Tuomet daliai pacientų krešuliai gali pasiekti giliąsias venas, o iš ten nukeliauti į plaučius, sukeldami plaučių arterijos tromboemboliją ir galimą staigią mirtį. „Kuo anksčiau kreipiamasi į gydytoją, tuo ligą lengviau suvaldyti tiek estetiškai, tiek sveikatos prasme. Dar neįsisenėjusiai venų varikozei gali užtekti vaistų – vadinamosios skleroterapijos. Tačiau jei venų kamienų vožtuvai nėra sandarūs, gali prireikti rimtesnės intervencijos ar operacijos“, – sakė T. Danilevičius.
Kodėl venos išsiplečia?
Venos – svarbi bendros širdies ir kraujagyslių sistemos dalis. Šios kraujagyslės apraizgiusios visą kūną ir būtent dėl jų maisto medžiagomis bei deguonimi visas kitas organizmo sistemas aprūpinęs kraujas sugrįžta atgal į širdį. Kojos yra labiausiai nutolusios nuo širdies, todėl tam, kad iš jų veninis kraujas pakiltų statmenai aukštyn, jis turi būti spaudžiamas. Šiam tikslui pasiekti vienu metu sklandžiai dirba širdis, plaučiai ir net 4 raumenų pompos. Kraujo tekėjimą viena kryptimi užtikrina venose esantys vožtuvai, neleidžiantys kraujui grįžti atgal. Jeigu vožtuvai yra pažeisti, venos spindis išsiplečia. Tad dalis veninio kraujo grįžta kraujagysle žemyn, pradeda kauptis blauzdose ir dėl padidėjusio tūrio prasiplečia pati vena. Net ir tuo atveju, kai kraujagyslės vožtuvas yra sveikas, plečiantis venos spindžiui jis gali tapti nesandarus. Tad negali tinkamai atlikti savo funkcijos. Vos prasidėjus šiam procesui kojos apsunksta, o ligai progresuojant išryškėja kapiliarai. Vėliau plika akimi tampa pastebimos ir stambesnės venos. Varikozė pasireiškia vis dažniau, nes žmonės nuolat susiduria su lėtinį veninį nepakankamumą 
sukeliančiais rizikos veiksniais: ilgu stovėjimu ar sėdėjimu, nutukimu, vidurių užkietėjimu, rūkymu, per ankštais drabužiais ir netinkama avalyne. Labai svarbus ir paveldėjimo veiksnys: net 6 atvejais iš 10-ies venų vožtuvų silpnumas bei nepakankamas venų sienelės tonusas yra paveldimas. „Be to, ši liga išryškėja per nėštumą, padidėjus moters svoriui, vaisiui spaudžiant klubinę veną“, – paaiškino T. Danilevičius.
Ankstyva diagnostika ir veiksminga pagalba
Susirūpinti kojų venų būkle derėtų jau tuomet, kai pajuntamas neįprastas ir nuolatinis kojų nuovargis, pastebimas tinimas ir skysčių kaupimasis. Tai pirmieji ženklai, rodantys sutrikusią kojų kraujotaką. Atlikus medicininius tyrimus nustatoma, ar venos yra pažeistos ir kokia kraujagyslių vožtuvų būklė. Kai venų varikozė dar tik prasidėjusi, naudojami medikamentai – įvairūs tepalai, kurie gerina veninio kraujo apytaką, veninių vožtuvų būklę, stiprina kraujagyslių sieneles. Gydytojas pabrėžė, kad jeigu venos tik prasiplėtusios, bet dar nėra vožtuvų nesandarumo, viena efektyviausių priemonių tiek kojų venų varikozės profilaktikai, tiek ligos progresavimui stabdyti – kompresinė terapija. Tenka kasdien mūvėti specialias kompresines kojines, tačiau tai atsiperka, nes sumažėja nemalonūs simptomai, o kojos tampa lengvesnės. Kompresinės kojinės taip pat gali būti rekomenduojamos nėštumo metu ir po kojų venų operacijų. Kompresinė terapija – viena efektyviausių profilaktikos priemonių, kurios tikslas – veninio kraujo refliukso, kraujospūdžio venose bei kojų patinimų ir uždegimų sumažinimas. Elastinės kojinės pasižymi laipsnišku apspaudimu (stipriausias apspaudimas ties čiurna, kuris palaipsniui mažėja, kylant į viršų šlaunies link). Šios kojinės aktyvina venų kraujotaką ir taip saugo nuo venų plėtimosi.
Veiksmingiausia profilaktika – mankšta
Ne mažiau efektyviai nei profilaktinės (I kompresinės klasės) elastinės kojinės venoms gelbsti ir mankšta. Veiksmingiausia, o ir maloniausia, profilaktika yra vandens aerobika. Vanduo šiek tiek spaudžia kraujagysles, jas tonizuoja, neleidžia joms plėstis. Tačiau gelbsti bet kokia aktyvi fizinė veikla, kuri mažina veninę stazę: kojų pakėlimas, raumenų mankšta, svorio reguliavimas, darbo ir poilsio režimo laikymasis bei kontrastinis dušas. Namuose žiūrint televizorių ar skaitant nederėtų sėdėti sukryžiavus kojas. Kur kas naudingiau pėda ritinėti paprastą teniso kamuoliuką. Tai papildomo laiko ir pastangų nereikalaujanti mankšta. Kojas pravartu ir švelniai masažuoti nuo pėdų šlaunų link: pagerės ne tik venų kraujotaka, tačiau ir limfos pratekėjimas. Derėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kokioje pozoje miegama. Medikai rekomenduoja naktį ilsėti kojas šiek tiek pakėlus. Visgi svarbiausia kasdien judėti ir stiprinti kojų raumenis, mat nuo jų tvirtumo dažnai priklauso, ar venų varikozė išsivystys ir pasieks sunkią stadiją. Puikiai tinka lėti ir ramūs pasivaikščiojimai nelygiu paviršiumi, lengvi kojų tempimo pratimai, net elementarus kojų pasiūbavimas sėdint prie darbo stalo. Visiems, besirūpinantiems kojų venų sveikata, visada derėtų rinktis laiptus, o ne liftą. Tai naudinga mankšta ne tik venoms, bet ir širdžiai.
Šaltinis: žurnalas „Prie Kavos“, autorė Eglė Stratkauskaitė.