Venų varikozė – nemaloni liga, su kuria susiduria ne tik pagyvenę žmonės. Dažnai, pasak „Gijos Klinikų“ gydytojos kraujagyslių chirurgės, medicinos mokslų daktarės Žanos Kavaliauskienės, ja serga ir jauno amžiaus žmonės, ir paaugliai. Gydytoja taip pat pastebi, kad epidemiologiniai tyrimai rodo, jog 40 % moterų ir 20 % vyrų turi veninės kraujotakos sutrikimų, kurie pasireiškia žmonėms nuo 16 iki 80 metų amžiaus.
Vis labiau ankstėjanti venų varikozės liga nusitaiko ne tik į vyresnio amžiaus asmenų tarpą, tačiau užklumpa ir jauno amžiaus moteris bei vyrus, o taip pat ir paauglius. Apie tai, kas sukelia šią ligą, kuo ji pavojinga ir kokie gydymo būdai, pasakoja „Gijos Klinikų“ gydytoja kraujagyslių chirurgė, medicinos mokslų daktarė Žana Kavaliauskienė.
Venų varikozė – liga, kuri pasireiškia paryškėjusiomis ir išsiplėtusiomis paviršinėmis kojų venomis. Anot kraujagyslių chirurgės Ž. Kavaliauskienės, liga išsivysto dėl venų sienelių arba venų vožtuvų pažeidimo ir sutrikusios funkcijos.
„Fiziologinėmis sąlygomis kraujas iš kojų giliosiomis venomis teka į apatinę tuščiąją veną ir toliau grįžta į širdį. Kraujo tėkmę širdies link stimuliuoja ir palaiko susitraukinėjantys skersaruožiai kojų raumenys, o kraujui tekėti priešinga kryptimi trukdo venų vožtuvai. Jeigu vožtuvai pažeisti arba vena išsiplėtusi, tuomet vožtuvai pilnai nebeuždaro venos spindžio ir kraujas, atsipalaidavus kojų raumenims, grįžta atgal. Tokiu būdu vystosi veninio kraujo sąstovis kojose, ryškėja veninė hipertenzija, progresuoja lėtinis venų nepakankamumas“, – aiškina gydytoja.
Sergamumas
Kraujagyslių chirurgė taip pat pasakoja, kad jeigu bent vienas iš tėvų serga šia liga, tikimybė dukrai paveldėti venų varikozę yra apie 60 %, o sūnui – apie 40 %. Jeigu šia liga serga abu tėvai, tuomet venų varikozę paveldėti atžaloms tikimybė išauga net iki 90 %. „Genetiškai yra nulemta, kad venų vožtuvai bus šiek tiek silpnesni. Laikui bėgant, jei dėl gyvenimo būdo tenka ilgai stovėti ar sėdėti, blauzdų raumenys nedirba ir veninis kraujas tvenkiasi kojose. Tokiu atveju, silpnesni venų vožtuvai suyra ir nebeatlieka savo funkcijos“, – priduria gydytoja Ž. Kavaliauskienė.
Anksčiau buvo manoma, kad venų varikozė yra pagyvenusių, garbaus amžiaus asmenų liga, tačiau laikui bėgant pastebima, kad ji užpuola ir jaunesnio amžiaus asmenis, o kartais net ir paauglius. Pasak „Gijos Klinikų“ kraujagyslių chirurgės, epidemiologiniai tyrimai rodo, jog 40 % moterų ir 20 % vyrų turi veninės kraujotakos sutrikimus, kurie pasireiškia žmonėms nuo 16 iki 80 metų amžiaus: „Didelę reikšmę venų varikozei išsivystyti turi ir hormoniniai veiksniai, tokie kaip: brendimas, nėštumas, menopauzė, geriamųjų kontraceptikų vartojimas, nutukimas, stovimas darbas, sunkus fizinis darbas, nepakankamas fizinis aktyvumas, aukštakulnių batelių avėjimas, ilgalaikis kaitinimasis saulėje ir pirtyse.“
Simptomai ir diagnostika
Sunerimti, pastebėjus pirmuosius ligos simptomus, ir kreiptis pagalbos į specialistą vertėtų nedelsiant. Pirmieji simptomai gali būti išskiriami į pirminius bei pažengusios stadijos požymius. „Kojų sunkumas darbo dienos pabaigoje, patinimas, mėšlungis naktimis – tai pirmieji venų nepakankamumo požymiai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį. Progresuojant ligai, venos plečiasi, susidaro varikoziniai mazgai. Vėlesnėse ligos stadijose išplonėja blauzdų oda, atsiranda rudos dėmės ir gali atsiverti trofinės opos“, – išvardija galimus signalus, kurie praneša apie venų varikozę, kraujagyslių chirurgė Žana Kavaliauskienė.
Be to, verta priminti, kad kojų venų ligos paūmėja šiltuoju metų laikotarpiu, kadangi dėl šilumos aplinkoje atsipalaiduoja raumenys, plečiasi kraujagyslės, labiau išryškėja tinimas.
Anot gydytojos, net ir jaučiant pirmuosius simptomus – kojų sunkumą, patinimą, mėšlungį, kuris atsiranda naktimis arba pastebėjus paryškėjusias venas kojose, reikia kreiptis į specialistą tam, kad būtų galima kuo anksčiau atlikti ultragarsinį venų tyrimą. Nustačius pakitimus venose, bus paskirtas ir racionalus bei savalaikis gydymas, kuris leis padėti išvengti ligos komplikacijų: „Pacientui atvykus konsultacijai pas kraujagyslių chirurgą atliekamas ultragarsinis kraujagyslių tyrimas, kurio metu įvertinamas giliųjų ir paviršinių venų praeinamumas, venų vožtuvų būklė ir nustatoma kuriuose kamienuose ar šakose yra varikozė. Po šio tyrimo gydytojas su kiekvienu pacientu individualiai aptaria galimas gydymo taktikas.“
Laiku nesikreipus į specialistą, ligai progresuojant gali atsirasti ir itin rimtos komplikacijos, kurias per vėlai pastebėjus gali ištikti net ir mirtis. Viena rimčiausių – giliųjų venų trombozė. „Esant net ir pradinėms stadijoms, venų varikozė – gana pavojinga liga, dėl kurios pacientui gali išsivystyti venų trombozinės komplikacijos, kurių pavojingiausia – giliųjų venų trombozė. Ji gali komplikuotis plaučių arterijų trombembolija, kurios laiku tinkamai nepradėjus gydyti pacientą gali ištikti staigi mirtis“, – įspėja medicinos mokslų daktarė Žana Kavaliauskienė. Tam, kad būtų galima užkirsti kelią ligai, svarbi ne tik ankstyva diagnostika, tačiau ir tinkamas gyvenimo būdas, profilaktika arba paprasčiausių rekomendacijų paisymas. Pavyzdžiui, sergantiems venų varikoze rekomenduojama vengti dažno kaitinimosi karštose pirtyse, sunkaus fizinio darbo, ilgalaikio sėdėjimo arba stovėjimo. Taip pat užsiimantys aktyvia fizine veikla, pavyzdžiui, sunkiąja atletika, vertėtų privengti sunkių svorių kilnojimo stovimoje padėtyje.
„Profilaktiškai rekomenduojama reguliariai daug vaikščioti, plaukioti, važinėti dviračiu – tai aktyvina kraujotaką kojose ir tuo pačiu mažina venų ligų riziką. Kelionių ir ilgalaikių skrydžių metu rekomenduojama mūvėti kompresines kojines“, – pataria kraujagyslių chirurgė.
Gydymas
Laiku nustačius ligą, medicinos specialistas pacientui paskiria gydymą, kuris atitinka tuo metu esančios sveikatos problemos rimtumą. Ankstyvoje stadijoje, kuomet pacientą kamuoja pirminiai simptomai, venų varikozei gydyti skiriamas simptominis gydymas. Pavyzdžiui, kompresinės kojinės, flebotoniniai vaistai, heparininiai ir vėsinantys geliai, kremai. Tačiau, svarbu suprasti, kad šios priemonės tik palengvina jaučiamus simptomus, bet ligos neišgydo.
„Kompresinės kojinės pagal suspaudimo laipsnį skirstomos į klases – I, II, III ir IV. I kompresinės klasės kojinės apspaudžia 18-21 mm Hg slėgiu. Šios kojinės skiriamos venų varikozės, ilgų kelionių metu giliųjų venų trombozės profilaktikai, esant pradinėms venų varikozės stadijoms, sumažinti nuovargio jausmą kojose ir tinimą. II kompresinės klasės kojinės apspaudžia 23-32 mm Hg slėgiu ir paprastai jos skiriamos esant išreikštai venų varikozei, kojų tinimui, giliųjų venų trombozės gydymui ir limfedemai. III ir IV klasės kompresinės kojinės skiriamos esant trofinėms opoms“, – paaiškina kraujagyslių chirurgė Žana Kavaliauskienė. Gydytoja taip pat priduria, kad kompresines kojines yra rekomenduojama dėvėti nuo ryto iki vakaro kiekvieną dieną. Šios kojinės, kaip vienas iš gydymo būdų yra neskiriamos, kuomet pacientas, turintis veninio nepakankamumo problemą, šalia jos turi ir arterinį nepakankamumą.
Venų varikozei gydyti skirti flebotoniniai vaistai yra skiriami 3 mėnesių kursu. Šie pagerina venų sienelių tonusą, mažina jų suglebimą, padeda apsisaugoti nuo venų varikozės komplikacijų. Apsisaugoti nuo komplikacijų taip pat padeda ir heparininiai bei vėsinantys geliai, kremai, kurie prasiskverbia po oda, vėsina ir gaivina sudirgintą, pažeistą odą, mažina uždegimą, edemą, skausmą, o taip pat ir niežėjimą.
Vis dėlto, esant didesnei venų varikozės problemai, yra taikoma ir skleroterapija, endovaskulinis gydymas lazeriu arba klijais bei klasikinė venų operacija: „Skleroterapija – nechirurginis gydymo būdas, kuriuo galima gydyti ryškius kapiliarus, šonines varikozines šakas ir jungiančias šakas. Šiai procedūrai nereikia jokio specialaus paciento pasiruošimo, atliekama be nuskausminimo per 15-40 minučių. Skleroterapijos procedūros metu labai plonomis adatėlėmis į pažeistą veną gydytojas suleidžia sklerozuojantį vaistą, venos vidinė sienelė sudirginama, sukeliamas jos aseptinis uždegimas, dėl to venos vidinė sienelė surandėja ir per kelias savaites ar mėnesius išnyksta.“ Kiek prireiks skleroterapijos procedūrų bei kada pasimatys galutinis rezultatas, priklausys nuo kraujagyslių tinklo apimties. Po šių procedūrų, pacientas ir toliau gali užsiimti įprastine veikla, tad jokio diskomforto neteks patirti. Teks tik pasirūpinti ir mūvėti II klasės kompresinės kojines, o taip pat ir pasisaugoti saulės. Dėl pastarosios priežasties, procedūrą rekomenduojama atlikti ne vasaros sezonu.
„Jeigu po skleroterapijos liko labai smulkių kapiliarų tinklas odoje, tuomet jis šalinamas lazeriu. Kapiliaro sienelė sugeria lazerio spindulio energiją kuri virsta dideliu šilumos kiekiu ir kapiliaras akimirksniu sulimpa ir dingsta. Atliekant operaciją endoveniniu lazeriu nedaromi įprastiniai chirurginiai pjūviai, praduriant odą šviesolaidis ultragarso kontrolėje įvedamas į veną, jos sienelė paveikiama lazerio šviesos energija, tokiu būdu sukeliamas venos spindžio susitraukimas ir užakimas. Ši operacija yra neskausminga, nelieka randų, yra mažesnis pooperacinis skausmas ir mėlynės, greitesnis gijimas. Pooperacinis laikotarpis trunka vos kelias valandas, po jo pacientai gali grįžti prie įprastinės veiklos“, – toliau pasakoja apie venų varikozės gydymo būdus gydytoja Ž. Kavaliauskienė.
Pasak pašnekovės, taikant endovaskulinį gydymą bioklijais, į gydomą veną per kateterį suleidžiami bioklijai, kuriuos spaudžiant ultragarsiniu davikliu vena yra užklijuojama. Gydant šiuo metodu pacientą, vietinė nejautra yra taikoma tik tam odos plotui, pro kurį yra įvedamas kateteris į veną.
„Po tokios procedūros nereikalinga kompresinė terapija, pacientas iš karto išleidžiamas namo. Kitaip nei anksčiau minėti gydymo metodai, klasikinė venų operacija – flebektomija yra atliekama spinalinėje nejautroje, šalinant didžiosios arba mažosios poodinės venos kamieną, per kirkšnies arba pakinklio pjūvį specialaus zondo pagalba. Varikoziniai mazgai šalinami atskirai atliekant mažus pjūvelius blauzdoje. Po tokios operacijos kitą dieną pacientas jau vaikšto ir išrašomas į namus, o po 1-2 savaičių gali vėl būti darbingas, jei darbas nesusijęs su sunkiu fiziniu krūviu“, – teigia „Gijos Klinikų“ gydytoja kraujagyslių chirurgė, medicinos mokslų daktarė Žana Kavaliauskienė.
Be to, svarbu suprasti, kad geri gydymo rezultatai taip pat priklauso ir nuo paciento gebėjimo po taikyto gydymo skirti dėmesį tinkamai priežiūrai. Gydytoja įspėja, kad yra būtina laikytis profilaktinių priemonių, nešioti kompresines kojines arba pėdkelnes, bent jau šaltuoju metų sezonu.
Šaltinis: tv3.lt.
Teksto autorė: Urtė Paulauskaitė.