Titulinis / Naujienos / Į ką atkreipti dėmesį, jeigu mažyliui įtariama klubų displazija?

Į ką atkreipti dėmesį, jeigu mažyliui įtariama klubų displazija?

Gimdymo namuose patvirtinta  ar įtariama klubų displazija – priežastis, dėl kurios karantino metu gali prireikti gydytojo ortopedo tramatologo konsultacijos. Jaunieji tėveliai kartu su naujagimiu namo parsiveža ir daugybę nerimą keliančių klausimų, kaip gi čia toliau elgtis. Kadangi pasitarti nelabai yra su kuo, nes planinės konsultacijos gydymo įstaigose šiuo metu smarkiai apribotos, „Gijos Klinikų“ vaikų ortopedas traumatologas Gintaras Kušleika atkreipia dėmesį į svarbiausius dalykus, ką reikėtų žinoti apie klubų displaziją karantino metu.

Jei naujagimiui ši diagnozė patvirtinta echoskopiškai, ir tuo pačiu rekomenduotas gydymas Pavliko dirželiais ar Frejka pagalvėle (liaudyje vadinamuoju „balneliu“) – šių rekomendacijų būtina griežtai laikytis.

Pagalvėlė turėtų būti nešiojama visą parą, po mėnesio ją keičiant į 2 cm platesnę pagalvėlę, iki planinės ortopedo traumatologo konsultacijos. Pats efektyviausias klubų vystymasis vyksta per pirmus 3 mėnesius nuo kūdikio gimimo, tad ir gydymo efektas tuo metu bus didžiausias. O kadangi vaikutis tuo metu paprastai dar nesivarto ir nesėdi, pagalvėlė jam visai nesukelia arba sukelia minimalų diskomfortą, tad ir nešiojimas bus lengvesnis. Tikrai nereikėtų vadovautis logika – „kai baigsis karantinas, jei paskirs – tada nešiosim“. Nerašyta taisyklė yra tokia – kiek mėnesių kūdikiui – tiek laiko trunka displazijos gydymas. Panešiojus pagalvėlę pirmus tris mėnesius, labai didelė tikimybė, kad toliau kūdikis galės augti ir vystytis laisvai ir be jokių įtvarų.

Jei naujagimiui gimdymo namuose nebuvo nustatyta jokių sutrikimų, bet šeimos gydytojas rekomendavo profilaktiškai apsilankyti pas ortopedus, o apsilankyti karantino metu neišeina, svarbiausia bet kuriam kūdikiui – kuo platesnė (kuo plačiau išskėstų) kojų padėtis. Tai nereiškia, kad visiems reikia nešioti pagalvėles. Tačiau vystant ar nešiojant leliuką, taip pat ir keliaujant reikėtų prisiminti, kad nevalia vaiko vystyti „į kokoną“. Nešiodami kūdikį vaikjuostėje ar nešioklėje, puikiai padėsite mažylio klubų vystymuisi, ir rizika, kad po karantino nuvykus apžiūrai, reiks gydyti klubus, gerokai sumažės.

Kadangi po karantino medicinos įstaigose tikėtinas kiek „paaugusių“ kūdikių (vyresnių nei 3-4 mėn. amžiaus) vizitų skaičiaus padidėjimas, didesnė tikimybė, jog klubų ištyrimui teks atlikti nebe ultragarsinį, o rentgeno tyrimą. To nereikėtų labai išsigąsti. Šiuolaikinė rentgeno įranga dėl maksimaliai sumažintų spindulių dozių yra pakankamai saugi, ir, svarbiausia, dėl kaulėjimo procesų, augant kūdikiui, būtent šis tyrimo metodas leidžia atlikti tikslesnę diagnostiką.

Tiems, kuriems displazijos gydymas buvo paskirtas prieš paskelbiant karantiną, rekomenduojama jį tęsti pagal pirmines rekomendacijas iki gydytojo konsultacijos po karantino, nebent buvo atliktas ultragarso ar rentgeno tyrimas, ir buvo sutarta kitaip. Pagalvėlės ar Pavliko dirželių, kad ir kaip jie būtų koneveikiami interneto forumuose, nešiojimas papildomą mėnesį tikrai nepablogins vaiko klubų vystymosi bei reikšmingai neapribos jo raidos.

Saugokime save ir kitus. Daugumą problemų išspręsim kartu, kai pandemija bus atsitraukusi. O šiuo metu likime namie, nepadėkim jai plisti.

Užsisakydami naujienlaiškį gausite aktualią informaciją apie medicinos inovacijas, klinikos gydytojus ir specialius pasiūlymus.