Vasarą aktyvų laisvalaikį mėgstantys žmonės ypatingai džiūgauja – juk šiltuoju metų sezonu galima užsiimti galybe skirtingų veiklų. Ir nors šiais laikais sukuriama vis daugiau įvairių judėjimo priemonių, dviratis nepasitraukia iš populiariausiųjų sąrašo. Šią judėjimo priemonę mėgsta tiek maži, tiek dideli. Vis tik, jei šią vasarą planuojate daugiau laiko praleisti važinėjant dviračiu – nenumokite ranka į „Gijos Klinikų“ ortopedo-traumatologo Tado Levickio patarimus.
Kad netektų jausti diskomforto
Sutikite, gyvename laikais, kuomet bene visų prekių pasiūla – tiesiog milžiniška. Dviračiai – ne išimtis. Ieškant dviračio, galima išties pasimesti. Vis dėlto, ortopedas-traumatologas T. Levickis teigia, kad kokios rūšies dviratį įsigysite – skonio reikalas. Verta atkreipti dėmesį visai į kitus dalykus.
„Svarbu, kad dviratis būtų parinktas pagal ūgį ir svorį. Jeigu dviratis bus per didelis ar per mažas, važiuojant juo bus jaučiamas diskomfortas. Ant pernelyg didelio dviračio bus sunku užlipti ir nuo jo nulipti. Taip pat krentant nuo tokios transporto priemonės padidėja tikimybė sunkiau susižaloti“, – paaiškina specialistas.
Pašnekovas taip pat pabrėžia, kad neverta susižavėti ir per mažu dviračiu. Važinėjant su tokia transporto priemone kenksite kelių sąnariams.
Netaisyklinga padėtis gali būti kalta dėl riešo sąnarių problemų
Įsigijus savo ūgiui ir svoriui tinkamą dviratį, galima leistis į kelią. Vis tik, jei norisi važiuoti taisyklingai, T. Levickis pataria atkreipti dėmesį į sėdėjimo padėtį, kuri – itin svarbi, siekiant išvengti problemų ateityje.
„Ideali sėdėjimo padėtis yra tuomet, kai 60 proc. kūno svorio tenka sėdynei ir 40 proc. – vairui. Dėl blogo kūno svorio pasiskirstymo kenčia riešo sąnariai. Taip pat, dėl per žemos vairo padėties atsiranda kaklo skausmas, mat žmogų pradeda varginti kaklo hyperekstenzija. Ši problema atsiranda, mat važiuojant stengiamasi žiūrėti į priekį“, – su itin aktualia informacija supažindina medikas.
Jis pamini ir tai, kad per žema dviračio sėdynės padėtis sukelia kelio sąnario priekinius skausmus, per aukšta – užpakalinius skausmus.
Kaip patikrinti, kad dviračio sėdynės padėtis – taisyklinga?
Gydytojas T. Levickis teigia, kad važinėjant dviračiu svarbu vengti pernelyg agresyvios sėdėsenos padėties, kuomet sėdynė per daug iškelta, o vairas yra labai žemai.
„Važiavimas sulenktais keliais taip pat yra žalingas, sukeliantis patelofemoralinį sindromą, kuris dar kitaip vadinamas „dviratininko keliu“. Taip važinėjant gresia ir keturgalvio raumens sausgyslės bei girnelės savojo raiščio tendinozė, medialinės klostės, iliotibialinis sindromas“, – grėsmes vardija pašnekovas.
Anot jo, idealus dviračio sėdynės aukštis yra tuomet, kai uždėjus pėdą ant žemiausios pedalo pozicijos žmogaus kelis lieka šiek tiek sulenktas.
Būtina įsiklausyti į kūno siunčiamus signalus
Natūralu, kad vasarą norisi išnaudoti kiekvieną minutę. Važinėti dviračiu – sveikintina veikla, tačiau ortopedas-traumatologas pataria pradėjus važinėti dviračiu po ilgesnės pertraukos, nuvažiuoti ne daugiau kaip 10 kilometrų per dieną, šį atstumą kas savaitę didinant apie 10 procentų.
„Žinoma, kiekvieno žmogaus fizinės galimybės bei fizinis pasiruošimas yra skirtingi, todėl krūvis turi būti didinamas palaipsniui ir individualiai“, – rekomenduoja specialistas.
Taip pat jis primena, kad važinėjant dviračiu svarbu ir ilsėtis. Tą daryti reikia atsižvelgiant į savo organizmą.
„Reikia įsiklausyti į organizmo siunčiamus signalus. Svarbu nejausti diskomforto važiuojant, mat tokiu atveju, tikėtina, gali būti pasirinktas per didelis krūvis“, – teigia pašnekovas.
Jis sako, kad ruošiantis bet kokiai fizinei veiklai, svarbu keletą minučių skirti apšilimui bei dinaminiams tempimo pratimams. Tai būtina tam, kad raumenys „įsijungtų“ į treniruočių režimą bei būtų sumažinama traumų tikimybė.
Norint išvengti skaudžių pasekmių vien taisyklingai važiuoti neužteks
Jei išsirinkote savo ūgiui ir svoriui tinkamą dviratį bei išmokote juo važinėti taisyklingai – puiku, tačiau gydytojas rekomenduoja nepamiršti ir apsaugos priemonių, kurios būtinos važinėjant dviračiu.
„Pagrindinė apsaugos priemonė yra šalmas, kuris sumažina galvos sužalojimų tikimybę iki 85 procentų. Važinėjant ilgesnes distancijas reikėtų dėvėti specialias dviratininko pirštines, kurios sumažina kelio dangos vibraciją bei sušvelnina smūgius, tenkančius riešams bei plaštakoms, taip sumažinant tikimybę išsivystyti n. ulnaris neuropatijai bei riešo kanalo sindromui. Rekomenduojama dėvėti dviratininko šortus bei patogią, neslystančią avalynę“, – patarimus vardija medikas.
Gydytojas teigia, kad važinėjant dviračiu svarbu dėvėti apsaugos priemones, ryškią aprangą. Anot jo, dviratis tamsiuoju paros metu turi būti matomas, tad būtina naudoti lempas, atšvaitus. Taip pat svarbu stengtis važinėti dviračiams skirtais takais, taip saugant save ir kitus eismo dalyvius.
Nuo dažniausiai pasitaikančių traumų apsaugo šalmas
Ortopedas-traumatologas T. Levickis nurodo, kad dažniausiai pasitaikančios traumos važiuojant dviračiu – galvos bei veido.
„Todėl labai svarbu dėvėti tinkamo dydžio šalmą, nesvarbu, kokį atstumą ketinate važiuoti. Staigiai ir netolygiai stabdant bei neapdairiai sumaišius stabdžius, krentama per dviračio priekį. Dėl šios priežasties gali lūžti raktikaulis, išnirti raktikaulio petinis galas, gali būti patiriami alkūnės sužalojimai“, – vardija pašnekovas.
Anot jo, norint išvengti traumų, svarbu pradėti dviratį stabdyti galiniais stabdžiais ir tik tuomet –priekiniais. Taip pat svarbu važiuojant dviračiu nesinaudoti telefonu, po sporto nepamiršti vartoti skysčių.
Šaltinis: delfi.lt