Titulinis / Naujienos / Chirurgas-traumatologas įspėja: dažniausiai traumas atneša ruduo

Chirurgas-traumatologas įspėja: dažniausiai traumas atneša ruduo

Ortopedai-traumatologai kasdien gydo pacientus, patyrusius pačias įvairiausias traumas ar sužalojimus: nuo paprastų sumušimų ar sutrenkimų, dalinių raiščių plyšių iki kaulų lūžių. Vis tik, dalies jų būtų galima išvengti, jei tik pacientai būtų atidesni ir atsargesni. Apie tai, kokias dažniausias traumas patiria lietuviai ir kaip save apsaugoti, pasakoja „Gijos Klinikų“ ortopedas-traumatologas Liudas Bazaras.

413 603 – tiek asmenų, Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2016 m. patyrė traumas Lietuvoje. Dažniausiai lietuviai susižalodavo nugriuvę ar paslydę lygioje vietoje ir susižeisdavo kojas bei klubus. Nors dauguma traumų nebuvo sunkios ir leido pacientams gydymą tęsti namuose, vis tik nemažai daliai jų teko patirti chirurgines intervencijas ir kurį laiką gydytis ambulatoriškai.

Pastebėta, kad didžiausią skaičių pacientų, kurie kreipėsi į gydytojus dėl patirtų traumų, sudaro vyrai, mat jie, ypač jauname amžiuje, kur kas dažniau susižaloja sportuodami, aktyviai leisdami laisvalaikį ar pakliuvę į avarijas. Visiškai priešinga situacija pastebima su moterimis – daugiau traumų jos patiria vyresniame amžiuje. Ortopedo-traumatologo teigimu, dažniausi nusiskundimai, dėl kurių į gydytojus kreipiasi pacientai, – sezoninės ir sportinės traumos.

 

Pirmoji sužalojimų banga – rudenį

Chirurgas Liudas Bazaras įspėja, kad nukritimų ir traumų skaičius smarkiai išauga vėlyvą rudenį ir žiemą. Dėl to žmonėms svarbu saugoti savo sveikatą ir išlikti ypatingai budriems besikeičiant orams ir sezonams. „Rudenį pradeda ilgėti naktys, didžiąją laiko dalį būna tamsu, oras tampa lietingas, dėl to pablogėja matomumas vairuotojams. Tada padaugėja avarijų, trauminių pėsčiųjų sužalojimų ant perėjų ar kitose važiuojamosiose dalyse. Nevertėtų pamiršti ir krentančių lapų. Jie susimaišo su pūvančiomis žolėmis, todėl šaligatviai pasidaro itin slidūs, jais eiti tampa sunku. Paslydus ir pargriuvus galimos čiurnų traumos ar kiti sužalojimai“, – atkreipia dėmesį traumatologas. Gydytojo teigimu, tokios pačios tendencijos pastebimos ir žiemos pradžioje, kai atsiranda pirmasis sniegas. Žmonės, dar nepripratę prie slidžių kelių, dažnai paslysta ir susižaloja. Galimi ne tik smarkūs sumušimai, raiščių plyšimai, bet ir kaulų lūžiai. Ypač budrūs turėtų būti vyresnio amžiaus žmonės. Kaip pastebėta Higienos instituto Sveikatos informacijos centro atlikto tyrimo metu, parvirtę garbaus amžiaus žmonės daug dažniau patiria sunkius sužalojimus, pavyzdžiui, kaulų lūžius, nei jauni asmenys.

Sportinių traumų galima išvengti

Tačiau be šios skubios traumatologijos chirurgas L. Bazaras išskiria dar vieną dažną negalavimą – sportines traumas. Pasak jo, sužalojimai priklauso nuo sporto šakos, tačiau dažniausiai traumuojami yra keliai, čiurnos, pečiai, alkūnės arba nukenčia visi sąnariai. Todėl ruošiantis sportuoti reikėtų pasirūpinti tinkama apranga ir avalyne bei tam teisingai parengti savo kūną.

„Norint išvengti traumų reikalingas pastovus sportas – fizinio aktyvumo palaikymas. Būtina teisingai pasiruošti aktyviam sportui, t. y. apšilti. Tai ypač svarbu, jeigu žmogus nusprendžia pradėti sportuoti vėlesniame amžiuje. Tarkime, jis iki keturiasdešimties metų nesportavo, o dabar pradeda. Tokiu atveju pirmiausia reikėtų pasikonsultuoti su sporto medikais ir reabilitologais, kurie papasakos, kaip teisingai paruošti ir patikrinti savo raumenų sistemą, kaip ją sustiprinti norint išvengti traumų“, – pasakoja L. Bazaras.

Po traumų atsistoti ant kojų padeda reabilitacija

Vis dėlto, jei traumos išvengti nepavyko, o patirti sužalojimai sunkūs ir reikalinga operacija, „Gijos Klinikų“ chirurgas primena, kad po bet kokios chirurginės intervencijos prireiks reabilitacijos. Šis gydymo etapas itin svarbus, mat ne tik padeda žmogui išgyti, bet ir pagreitina sveikimo procesą. „Reabilitacijos laikas priklauso nuo suteiktos chirurginės paslaugos. Kada bus galima vėl sportuoti, priklauso nuo patologijos, kokia yra gydoma. Pavyzdžiui, jeigu susiduriama su meniskų sužalojimu, tai dažniausiai prireikia 4–8 savaičių, kad būtų vėl galima pradėti sportuoti ir aktyviai gyventi“, – sako Liudas Bazaras.

Reabilitacijos naudą įžvelgia ir klinikos pacientas Valdas Miliukas, kuriam dėl sportinės traumos iš pradžių buvo atlikta menisko operacija, vėliau – paskirta reabilitacija. „Meniskas plyšo sportuojant, žaidžiant krepšinį. Reabilitacija truko tris savaites, kurios metu atlikau specialius pratimus, atstačiusius raumenų funkcijas. Tai padėjo man greičiau sugrįžti prie aktyvaus gyvenimo būdo“, – sako jis. Dabar V. Miliukas vėl sportuoja, žaidžia krepšinį, tačiau, kaip pats sako, sportuodamas saugosi labiau tam, kad trauma nepasikartotų. Taip pat vyras vadovaujasi reabilitologų rekomendacijomis: atlieka ilgesnį ir teisingesnį apšilimą, saugosi nuo per didelio krūvio, kuris taip pat gali turėti įtakos fizinėms traumoms.