Klinikinėje praktikoje gausėja patirčių, kai pacientams kontroliuojant svorį, reguliariai užsiimant fizine veikla, laikantis sveikos mitybos principų pavyksta koreguoti kraujospūdį ir sumažinti vartojamų medikamentų skaičių ir jų dozes. Kokio režimo laikytis, norint išvengti kraujospūdžio padidėjimo? Kaip valdyti jau diagnozuotą ligą? Į klausimus atsako „Gijos Klinikų“ kardiologės.
Kardiologė Emilija Sakavičiūtė
Ką daryti namie, pakilus kraujospūdžiui? Pirmiausia reikėtų jį pasimatuoti darkart. Prieš matuojant kraujospūdį rekomenduojama bent 5 minutes ramiai pasėdėti, negerti kavos, nerūkyti, neužsiimti intensyvia fizine veikla. Svarbu įvertinti, ar nėra kitų veiksnių, dėl kurių kraujospūdis gali pakilti, tokių kaip pakilusi temperatūra ar didelis nuovargis. Pabandykite atlikti kvėpavimo pratimų, išgerkite vandens – tuomet pasimatuokite dar kartą. Jeigu laikosi aukštas kraujospūdis, dažniausiai pirmos pagalbos vaistas yra kaptoprilis, tačiau būtina apsilankyti pas šeimos gydytoją, kad jis įvertintų klinikinę situaciją, pagal tai suplanuotų būtinus tyrimus ir paskirtų tinkamą gydymą. Jei kraujospūdis išlieka itin aukštas, atsiranda stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą. Pačiam gydytis arterinės hipertenzijos nerekomenduojama. Žmogus gali ilgą laiką jaustis gerai, jei kraujospūdis didėja palaipsniui, manydamas, kad dėl to jo koreguoti nereikia, tačiau kraujagyslių, inkstų, akių ir kitų organų-taikinių pažaida vyksta ir be simptomų, todėl rekomenduojama aukštą kraujospūdį pradėti koreguoti nedelsiant. Pradinį arterinės hipertenzijos gydymą gali paskirti šeimos gydytojas, tačiau būtinas tolesnis paciento ištyrimas pas kardiologą, oftalmologą dėl galimos organų-taikinių pažaidos, širdies struktūrinių pakitimų, galimos išeminės širdies ligos, kadangi arterinė hipertenzija susijusi ir su padidėjusia šios ligos rizika. Jei kraujospūdis padidėja dėl psichoemocinių veiksnių, tuomet vaistų vartojimas gali būti laikinas ir, koregavus stresinius veiksnius, darbo ir poilsio režimą, kraujospūdis gali grįžti į normos ribas. Tačiau dažniausiai reikalingas ilgalaikis antihipertenzinių medikamentų vartojimas.
Kardiologė Agnė Liuizė
Siekiant išvengti arterinės hipertenzijos išsivystymo ar jau susirgus suvaldyti šią ligą ir sumažinti kraujospūdį, sveika gyvensena yra vienas svarbiausių aspektų. Sveikatai palankus gyvenimo būdas susideda ne tik iš sveikos mitybos, svorio mažinimo, esant antsvoriui ar nutukimui, reguliaraus fizinio aktyvumo, nerūkymo ir alkoholio suvartojimo ribojimo, bet ir tinkamo streso valdymo, triukšmingos, užterštos aplinkos vengimo ir kokybiško miego. Teigiama, kad sveikai gyvenančių asmenų vidutinis arterinis kraujospūdis yra maždaug 4–5 mmHg mažesnis, net ir nepaisant turimos genetinės arterinio kraujospūdžio padidėjimo rizikos. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), norint išvengti arterinio kraujospūdžio padidėjimo ar kontroliuoti jį jau esant diagnozuotai arterinei hipertenzijai, rekomenduoja laikytis DASH dietos (angl. dietary approaches to stop hypertension – pasiūlymai, kaip mityba sustabdyti hipertenziją), kuri siūlo riboti sočiųjų riebalų, raudonos mėsos suvartojimą, vartoti daugiau daržovių, šviežių vaisių (4–5 porcijos, bent 300 g, per dieną), žuvies (1–2 kartus per savaitę), nesūdytų riešutų (iki 30 g per dieną), nesočiųjų riebalų rūgščių (avokadų, alyvuogių aliejaus), lieso pieno produktų ir rinktis sudėtinius angliavandenius ir maistą, kuriame gausu skaidulų (30–45 g per dieną). Beje, tyrimais įrodyta, kad, norint kontroliuoti arterinį kraujospūdį ir išvengti jo padidėjimo, svarbiausi mitybos aspektai yra mažinti druskos (NaCl) suvartojimą iki 5–6 g per dieną (1 arbatinio šaukštelio) ir didinti kalio suvartojimą (vartoti daugiau kalio turinčių produktų ar maisto papildų). Ką daryti namie, pakilus kraujospūdžiui? Gali padėti lėtas, gilus kvėpavimas atsigulus keletą minučių arba pasivaikščiojimas gryname ore. Tačiau nėra stebuklingo liaudies recepto kraujospūdžiui mažinti. Svarbiausia – koreguoti rizikos veiksnius, gyventi sveikai, laikytis darbo ir poilsio režimo, kad rizika kilti kraujospūdžiui būtų kuo mažesnė.