Gelbėkime pėdas nuo nuospaudų
Spaudžianti, nepatogi avalynė ir tam tikros sveikatos bėdos – tai dažniausios priežastys, dėl kurių atsiranda skausmą kęsti verčiančios nuospaudos. Tačiau ne visi ir ne visada su nuospaudomis elgiamės teisingai. Kokias nuospaudas, kaip ir kiek galima gremžti, kodėl negalima skubėti pradurti vandeningų nuospaudų, kaip teisingai jų atsikratyti ir išvengti?
Nuospaudos trikdo daugelio mūsų gerą savijautą, bent jau kartą per gyvenimą ne vienas esame tai patyrę. Jų atsiradimą lemia ne vien tik nepatogi avalynė, bet ir mūsų organizmo ypatumai, tam tikros ligos, pavyzdžiui, diabetas. Nuospaudos gali būti sausos, suragėjusios ir šlapiuojančios, kitaip vadinamos pūslelėmis, dažniausiai atsirandančiomis nuo trinties bate. Sausų nuospaudų suragėjęs sluoksnis nuo kitų odos plotų išsiskiria gelsvu atspalviu. Veikiant trinčiai ir sutrikus odos funkcijoms, ląstelėse pagausėja keratino, o kaip žinia, jis yra geltonas, todėl ir nuospaudos tampa gelsvos. Neretai dalis tokių nuospaudų įauga į vidų, jose yra daug nervinių galūnėlių, kurias spaudžiant, žmogui smarkiai skauda. Pasak „Gijos Klinikų“ pėdos priežiūros specialistės, bendrosios praktikos slaugytojos Danguolės Podvaiskienės, paprastai nuospaudos atsiranda tose vietose, kur trina, spaudžia avalynė, bet jų susidarymą paskatina ir tam tikros ligos, anatominiai pėdos pokyčiai. „Kartais pasitaiko atvejų, kuomet nuospaudos išsivysto dėl pėdos problemų, pavyzdžiui, deformuoto pėdos kauliuko, iškrypusių kojų pirštų. Pasaulyje itin sparčiai gausėjant sergančiųjų cukriniu diabetu, dėl neuropatijos ir išemijos vystosi pėdų opos bei lėtai gyjančios žaizdos padų odoje. Neuropatijai būdingi sumažėję temperatūros, vibracijos, spaudimo jutimai, kamuoja „skruzdėlių bėgiojimo“ ar deginimo pojūtis, skausmas, susilpnėję refleksai. Šiomis ligomis sergantiems žmonėms lengvai atsiranda nuospaudų, pūslių. Sutrikus kraujotakai, pacientai pajunta skausmą, kojos nuolat šąla, oda tampa blyški. Dėl opų infekcijos cukriniu diabetu sergantiems ligoniams kartais net tenka atlikti kojos amputaciją“, – pasakoja pėdos priežiūros specialistė Danguolė Podvaiskienė. Dažnai žmonės, linkę į nuospaudas, tik patekę pas ortopedus sužino, kad yra plokščiapadžiai ar turi nepakankamai susiformavusius pėdų skliautus, neteisingai išlinkusius pirštus. Esant šioms problemoms vaikštant susiformuoja neteisingi atramos taškai, kurie nuolat veikiami svorio, trinami avalynės, o tai verčia formuotis storą apsauginį odos luobą.
Kaip pašalinti įsisenėjusias suragėjusios odos nuospaudas?
Kietos nuospaudos paprastai atsiranda dėl ilgalaikių nepatogumų, spaudimo ar trinties. Pirmiausia, svarbu suprasti, kad bet kokių nuospaudų negalima užleisti, jas reikia gydyti ir pašalinti. Tačiau patiems imantis nuospaudų naikinimo reikėtų žinoti dvi taisykles – prieš tai suragėjusią odą būtina suminkštinti, o naudojamas priemones ir nuospaudos vietą – dezinfekuoti. „Šalinant įsisenėjusias nuospaudas ypač tinka įvairios vonelės, kurios minkština sukietėjusį odos sluoksnį. Tam nereikia jokių ypatingų priemonių: galima rinktis muilą, įvairias žoleles, vaistažoles, žiedlapius, aliejus. Geriamoji soda taip pat puikiai tinka, kadangi ji pasižymi minkštinančiomis savybėmis. Jokiu būdu nuospaudų negalima gremžti, draskyti, negalima pažeisti gilesnių odos sluoksnių ar sukelti kraujavimo, kad neįneštumėte infekcijos ir nesukeltumėte užkrėtimo. Suminkštėjusias vietas įmanoma atsargiai pašalinti dezinfekuotomis žirklutėmis. Po tokios procedūros rekomenduojama kojas palepinti maitinamaisiais kremais ar kompresais“, – pataria pėdas gydanti bendrosios praktikos slaugytoja. Ypač tinka pėdas ištepti kremu, kuriame yra šlapalo, pieno, salicilo rūgšties. Galima rinktis kremus, kurių sudėtyje yra vitamino A. Juo patepkite gabalėlį marlės ir uždėkite ant nuospaudos. Tą vietą apsukite polietileniniu maišeliu ir apriškite. O tada derėtų dar kartą apžiūrėti nuospaudą ir, jeigu atšoko negyvos odos sluoksnis, jį vėl atsargiai pašalinkite. Įsisenėjusias nuospaudas puikiai padeda pašalinti ir specialūs pleistrai. Pamirkykite kojas vonelėje, kad oda suminkštėtų, geriausia tai daryti vakare ir nakčiai, ir užklijuokite pleistrą. Jeigu nepavyks atsikratyti nuospaudos iš pirmo karto, dar kelis kartus procedūrą pakartokite.
Nuospaudas galima gydyti ir įvairiomis liaudiškomis priemonėmis, pavyzdžiui, paimkite namuose auginamo subrendusio alijošiaus lapą, perpjaukite jį pusiau ir pridėkite prie sukietėjusios odos, kad geriau laikytųsi pritvirtinkite jį tvarsčiu arba pleistru, geriausia alijošių palikti per naktį. Nuospauda suminkštės ir viršutinį sluoksnį pavyks lengviau pašalinti. Nedidelę nuospaudą gali padėti panaikinti ir bičių pikis, tereikia pikio gabalėlį pašildyti, uždėti ant pleistro ir užklijuoti ant nuospaudos. Nuospaudos atsikratyti gali padėti ir duonos su actu receptas. Vakare duonos minkštimą gerai išminkykite su keliais lašais acto esencijos, uždėkite ant nuospaudos ir pritvirtinkite pleistru. Po kelių valandų esencija prasiskverbs į audinius. Nuospauda išbrinks, aplink ją oda paraus. Tai reiškia, kad nuospauda kartu su apmirusia odos dalimi atsiskiria. Rytą minkštimą nuimkite, o odą gerai nuplaukite. Procedūrą derėtų pakartoti keletą kartų. Teigiama, kad taip gydant po savaitės nuospaudos nelieka nė žymės. Naudinga pasidaryti ir vonelę su muilu bei soda. Šiame tirpale koją reikėtų pamirkyti apie apie pusvalandį. Vanduo turi būti pakankamai karštas.
Norint pašalinti didelę nuospaudą su šaknimi prireiks šiek tiek daugiau pastangų ir laiko, be to, ši procedūra dažniausiai būna skausminga. Taip yra dėl šaknies, kuri gali būti įaugusi labai giliai, bet norint nuospaudos atsikratyti visam laikui, svarbu ją visiškai pašalinti. Kai kurias užleistas nuospaudas kartais tenka šalinti ir chirurginiu būdu.
Pradurti galima, bet pūslelių odos neskubėkite pašalinti
Šlapiuojanti nuospauda atsiranda dėl intensyvios trumpalaikės trinties, viršutinis odos sluoksnis atsiskiria, o susidariusioje ertmėje atsiranda skysčio. Su vandeningomis nuospaudomis reikia elgtis kitaip nei su sausomis. Kartais net dėl mažos pūslelės patys sau pridarome didelių bėdų. Daugelis skuba atsikratyti vandeningų pūslelių, praduria arba nulupa iškilusią odelę. Elgtis derėtų labai atsargiai, nes pasekmės gali būti skaudžios. Juk neretai net nepasirūpiname, kad adata, kuria ketiname pradurti pūslelę, būtų sterili, o kai kurie nesukdami galvos, kas gali nutikti po to, net čiumpa po ranka pasitaikiusį bet kokį nešvarų aštrų daiktą. O pasekmės gali būti labai liūdnos – kraujo užkrėtimas. Dėl tokio neapdairumo, kaip teigia medikai, ir koją galima prarasti.
Jeigu nuospauda atsirado dėl ką tik apsiautos naujos avalynės, tuomet geriau pūslelės nepradurti, o pakeisti avalynę kita, bent jau laikinai, nes reikia duoti laiko po pūslele susiformuoti naujam atspariam odos sluoksniui. Bet jeigu situacija tokia, kad su ta nepatogia avalyne jums reikia būti dar valandą ar net pusdienį, o jaučiate, kad žaizdą veržia– tuomet pūslelę geriau pradurti sterilia adata ir užklijuoti antiseptiniu pleistru, kitaip ji pati gali plyšti ir į ją nesunkiai pateks bakterijos. Tačiau, jei išleisti skystį iš pūslelės galima, odos nuo pūslės pašalinti nederėtų, nes ji apsaugo žaizdą, esant palankioms sąlygoms žaizda sugis greičiau.
Pėdą su šlapiuojančia pūslele galima pamerkti į antiseptinę vonelę. Jai paruošti tinka naudoti kalio permanganatą arba dilgėlių lapus, ramunėles, juodąją arbatą. Druskos į tokią vonelę geriau nedėti, nes ji grauš žaizdą.
Tačiau šiais laikais yra daug priemonių, kurios padėtų išvengti tokių nuospaudų. Galima įsigyti silikoninių pleistrų, skirtų įvairioms pėdos vietoms. Juos reikėtų klijuoti į batus kaip apsaugą nuo trinties.
Kaip išvengti nuospaudų?
Svarbu išsiaiškinti priežastis, kodėl nuospaudos atsiranda, ar jos formuojasi dėl sveikatos problemų, ortopedinių pokyčių pėdoje ar dėl nuolat avimos nepatogios avalynės. „Daugeliui pėdų problemų galime užkirsti kelią imdamiesi tam tikrų prevencinių priemonių. Prioritetu tampa patogios avalynės pasirinkimas, taip pat reikia atkreipti dėmesį, ar avalynė nespaudžia kojos pirštų. Būtina laikytis ir pėdų higienos. Kiekvieną dieną derėtų atidžiai apžiūrėti kojas ir patikrinti, ar nėra paraudimų, įdrėskimų, pūslelių, patinimų ar skaudančių vietų. Derėtų kasdien kojas plauti vandeniu su muilu, rūpestingai išvalyti tarpupirščius, patepti specialiu kremu. Sergantieji cukriniu diabetu dažniausiai praranda kojų jautrumą negrįžtamai, nes pažeidžiami nervai. Būtent todėl tokias pėdas reikia dar labiau saugoti, nes pacientai nejaučia skausmo ar spaudimo“, – sako Kauno „Gijos Klinikų“ pėdos priežiūros specialistė Danguolė Podvaiskienė.
Tam, kad išvengtume nuospaudų, odą būtina drėkinti, nes ant sausos odos nuospaudų atsiranda dažniau, o ypač žiemą viso kūno oda tampa sausesnė. Tai laikotarpis, kai daugiau laiko praleidžiame patalpose, kur šildymo sezono metu oras yra sausas. Šiandien net galima įsigyti kojinių su hialurono rūgštimi, kurios itin gerai maitina ir drėkina odą. Žinoma, kaukę pėdoms galima pasidaryti ir patiems namuose, pritepti daug maitinančio kremo, apsukti pėdą maistine plėvele ir palaikyti keletą valandų.
Be abejo, būtina pašalinti ir priežastis, susijusias su sveikata. Dėl lėtinių ligų derėtų kreiptis į gydytojus specialistus, dėl netaisyklingos pėdos padėties ar deformacijos – į chirurgus, ortopedus.
Dalia Valentienė
žurnalas „Savaitė”